Ištraukos iš satsangų su Mokytoju Cezariu Terueliu. Satsangai vyko 2008 rugsėjo mėnesį Vilniuje. Nuostabus Tylos atradimas.
RUGSĖJIS VILNIUJE SU CEZARIU TERUELIU. IŠTRAUKOS IŠ SATSANGŲ.
„Aš kalbu, nes yra jėga, įgalinanti mane kalbėti. ….“
Bet kuri pastanga prasideda prote. Todėl nedėkite pastangų. ….
Sprendimai atsiranda savaime, be pastangų. … Kiekviename žodyje yra atsakymai. …
Tyla nėra objektas ir net ne subjektas, ji tiesiog paprasčiausiai yra. …
Už kiekvieno jausmo, kiekvienos emocijos yra Ramybė. Reikia tik sąmoningai priimti tai, kas vyksta. Ir „paleisti“.
Jūs ir esate ta Ramybė. Tai ir esu „aš“, ši nedalomumo būsena. Aš esu tas suvokimas. …
Visi ieško Ramybės, bet Ramybė jau yra jumyse. …
Jūs esate tai, ko ieškote, bet to dar nežinote. …
Intervale tarp dviejų minčių jūs esate nušvitę savo tikrajai prigimčiai, bet to nežinote, nes nekreipiate dėmesio. Tarp dviejų minčių yra tarpas, kuriame yra Tyla. …
Susitapatindami su turiniu, prarandame save. … Informacija ir žinios nepadės, jūs ir taip per daug protingi. …
Kaip nutraukti mąstymo procesą? Iš kur kyla mintys? Kas aš esu? Tai, kas sąmoningai suvokta – ištirpsta, išsisklaido. Reikia nukreipti dėmesį nuo minčių į šaltinį, iš kur jos kyla. Aš esu ta realybė, kuri lieka. Nes klausimas, kas aš esu, taip pat glūdi prote. Švelniai nukreipiame dėmesį kita kryptimi, tai nėra proto kontrolė, tai net nėra dvasinė praktika. Tiesiog tyliai nueiname į stebėjimą to, kas vyksta. Ieškau proto kilmės šaltinio, sekundei atsiranda tyla. Tai ir esu aš – tai pati Tyla. Iš pradžių tai gali atrodyti lyg intelektualinis procesas. Tačiau, kai vagis pastebi, kad yra pastebėtas, jis bėga, išnyksta. Nieko nebėra. Protas yra tik jūsų mintys. Galiausiai šis procesas vyksta jau pats savaime, jis turi negrįžtamąjį pobūdį ir vadinamas Savirealizacija, arba Nušvitimu, Pabudimu.
Galite pertraukti mąstymo procesą vienintele mintimi: kas aš esu? Mentalinis triukšmas dings, šis triukšmas nebėra jūsų savastis, jūs nebetapatinate savęs su šiuo triukšmu.
Nušvitimas taip pat yra spąstai, jei sukuria naują identitetą, „nušvitusio žmogaus“ identitetą. Žinoti yra proto turinys. Toje kitoje būsenoje nėra įprasto žinojimo, tik buvimas. Niekas netampa nušvitusiu, asmuo išnyksta. Nušvitimas yra „aš“ išnykimas. Tai suvokimo būsena, kad nėra kam nušvisti. Čia ego vietos nebėra.
Sąmoningumas yra ta erdvė, kurioje egzistuoja viskas, nepaisant formos. Jis nieko nedaro, bet suteikia erdvę viskam egzistuoti. …
Jokia forma negali išlikti amžinai. Ji ištirpsta, atsiranda kažkas kita. ….
Bet kas, kas atsiranda ir išnyksta, nėra tikra. Nušvitimas nėra patirtis. Biblijoje parašyta: „Pradžioje nebuvo nieko“. Tai reiškia, kad pradžioje buvo tik Dievas. Visa, kas yra čia, yra tik To apraiška.
Mano veiksmai yra Dievo veiksmai, jei juose nėra ego. …
2009 09 09
***
Prigimtinė nuodėmė yra susitapatinimas, susitapatinimas su „aš“. Tai nuodėmė ne buitine prasme. Tiesiog ši identifikacija suteikia skausmą, yra kančios priežastis. Tai žala, kenkimas pačiam sau. O tai gali būti laikoma nuodėme.
Aš esu niekas. Aš nesu joks asmuo. Tai pati Tuštuma. …. Jūs pamiršote save, susitapatinę su savo fizine forma.
Visos praktikos – kirtanai, Dievo vardo kartojimas, mantros ir t.t. – reikalauja ego dalyvavimo. Tai gerai tam tikrame etape. … Kai protas ramus, nieko netrokšta, tame tarpe ir ramybės, gimsta Kibirkštis ….
Meilė transpersonali, tai nėra emocinis pojūtis. Yra tik Meilė, mylinti pati save. Nėra nei mylimojo, nei to, kas myli…
Kas yra vandenyne – yra pats vandenynas. Visa, kas yra Vandenyne yra sąmonė. Tai yra Realybė ir mes nesame nuo jos atskirti. Kas užsiima tuo tyrimu? Ir kam?
Nuo pasąmonės dera atsijungti, ten užfiksuotos praeities būsenos, patirtys ir apribojimai. Kalbu apie tai, kaip palikti „save“. Ne apie tai, kas patinka ar nepatinka. Tai neutralu. Pasąmonė yra žinios, atmintis. Iš jos gimsta elgesys pagal nustatytas idėjas. … Kalbu lyg apie „kvantinį šuolį“, kaip išlipti iš viso to. …
Jums išduosiu savo paslaptį – aš nieko nežinau. Kiekvieną dieną kalbu apie tai, iš esmės vieną ir tą patį. Ir kiekvienąkart man tai yra šviežia ir nauja. Sužinau atsakymą į klausimą tą pačią akimirką, kai sužinote ir jūs. Tai tiesiog ateina. Iš kur ateina šie žodžiai? Mes nieko nedarome, viskas vyksta savaime. Tai veiksmas, kuris kyla iš vidaus. Tada jūs žinote, ką pasakyti, ką daryti ir ko nedaryti.
Esu čia tam, kad patvirtinti, jog tai, kas buvo pasakyta anksčiau (iki manęs)– yra Tiesa. Nurimkite, visa kita vyks savaime. Tai sąmonės pabudimas iš sapno, kuriame yra tapatinamasi su fizine forma.
Visa, kas yra, yra viduje – gera ir bloga. Kiekvienas trūkumas, kurį matote, yra jumyse. Kiekviena situacija atspindi jūsų vidinę būklę.
Aš kalbu, nes yra jėga, įgalinanti mane kalbėti. ….
2009 09 10
***
Jokia praktika jūsų Ten nenuves, nes jūs Ten jau esate. Jūs esate Tai. Esu tai, kas aš esu. Buvimo negalima apibrėžti. Koncentracija yra gerai, pradžioje ji gali padėti. Tačiau tai negali jūsų nuvesti ten, nes jūs „ten“ jau esate. Jūs esate. Kol tikite, kad Savastis yra atskira esybė ir jūs tai patiriate ir patirsite ateityje savo pastangų dėka – pateksite į dvasingumo pinkles. Toms praktikoms nebus pabaigos. Naštą reikia atmesti, viską atmesti, save ištuštinti. Tačiau jūs negalėsite atmesti to, kas viską atmeta.
Aš tik praktikuoju, nuolat žudydamas save, bet niekada to nepadarau. Ego negali nužudyti savęs. Tai lyg pasiruošimas atlikti harakiri – kalavijas jau pridėtas prie pilvo, ego jį šiek tiek spusteli gilyn ir tai viskas… Pats protas to niekada nepadarys.
Visa, ką suvokiate – to nėra. Ego kažko ieško išorėje, jis nori būtinai kažką apkaltinti, kažką rasti …
Kūnas veikia lyg video kamera, jį galima naudoti, spaudyti mygtukus, žiūrėti per akutę į pasaulį. …
Nušvitimas yra netikintiems. Jėzus pasakė: „Aš esu Tiesa“, bet niekas jo nesuprato. (Pradėjo garbinti jo kūną, jo asmenį). Ši Tiesa yra ne kūnas, ne protas. Tyla yra atsakymas į klausimą, kas aš esu. Aš esu ši Tyla. Jūs negausite to „darydami“. Tas, kas gauna, neegzistuoja. Tai tik mintis, paremta susitapatinimu su fizine forma. Nėra nušvitusių būtybių – yra tik pats Nušvitimas.
Dvasiniai ieškotojai būna rimti. Ego medituoja… Netrukdykite manęs! … Vien tik Tyla yra, visa kita – iliuzija. Jūs uždengiate tą tylą savo įsivaizdavimais. Tą akimirką, kai juokiatės, esate laisvi nuo minčių, esate Nušvitę.
…Tai jaučia save, nes nieko kito ir nėra…
Jei jums reikia kažką žinoti – jūs žinosite. Jei ne – tada ne.
Jūs galite girdėti, ko aš nepasakau, taip yra geriau. …
Nėra priežasties būti lamingam, tai jūsų tikroji prigimtis, jūsų esmė.
Nepergyvenkite dėl humoro jausmo, savo šventumo neprarasite… Ar gyvenime iš viso yra kažkas rimta? Tik kai galvojate, tampate rimti…
2009 09 12
***
Indija – tobuli dvasingumo spąstai. Žmonės mintyse susikuria įsivaizdavimus. Šiaip su Indija viskas tvarkoje. Vienintelė problema – atvaizdai, kuriuos susikuriate aplink save. Gimsta suvokimas, jog „aš esu dvasinis ieškotojas“ ir panašūs dalykai.
Vidinis proto dialogas – santykiai su fantomu. Vyksta atvaizdų mūšis, kai prieš save susikuriame atseit neteisingą atvaizdą, o savyje – atseit teisingą. Tada prasideda kova. Šiuose mūšiuose įvairių religijų atstovai nužudė daug žmonių Dievo vardu. Prieš tai susikūrę savo pačių atvaizdą viduje ir tų kitų atvaizdą išorėje. Mūšio laukas – dvi komandos (panašu į futbolą), ir kiekviena iš jų savyje neša idėją, jog „aš esu Dievo mylimas ar išrinktas“, arba pravedama takoskyra, teigiant, kad „Tiesa ir Dievas yra su mumis“. Išeitų, kad Dievas siunčia abi komandas …
Taip ego žudo Dievo vardu. Tai dvasinis ego, dvasinė puikybė. …
Tiesiog stebėkite tai, kas vyksta. Laikas neegzistuoja. Tai, kas pastebėta ir stebima – nebėra problema, malonu tai, ar nemalonu. Net ego nebėra problema. Norite supykti – supykite. Tai tik pojūtis. Kai jūs stebėsite – bus pojūtis, bet nebus kentėjimo. …
Kai suprantate, kad esate Niekas, tampa nebesvarbu, ką žmonės kalba apie jus ir nelieka jokio psichologinio pažeidžiamumo. Tampate lyg erdve, joje kažkas vyksta, bet pačiai erdvei nieko neatsitinka. …
Ego gali išlikti tik konflikte, jis to ieško ir iš to gauna energijos. Ego kaip karvė nuolat kažką žiaumoja, nesvarbu ar jai tai malonu, ar ne. …
Atkurdami mintyse praeitį, švaistome dabartį. Jūs tikite savo mintimis, ką galvojate apie save bei kitus. Tai blogas įprotis. …
Tyla yra labai nepatogi. Ego ir tyla – kaip vanduo ir aliejus- jie nesimaišo. Protui reikia maisto, jis turi linksmintis. Su ego – tas pats. Atsibusti savo tikrajai prigimčiai reiškia tiesiog Tylą. Tai tiesiog buvimas dabartyje – čia ir dabar. Jūs pasidarote tarsi vaikas, atgaunate jo nekaltumą. …
Kažkas jus kažko išmoko, užprogramuoja, tada reikia atvykti man, kad atprogramuoti ….
Jei visi būtų Nušvitę, pasaulis taptų labai gražus, nes jis jau ir taip yra gražus. Mes matome tik tai, ką mus verčia matyti proto interpretacijos. Gyvenimas be „manęs“, be „aš“ yra nuostabus.
2009 09 13
***
Nurimus protui, lieka vienintelė koncepcija – „aš esu“. Tai ir yra Tiesa. Tai ir viskas. Bet koks mokymas gali būti tik pamokslavimas, dogma, religija, bet ne Tiesa. Jei norite sužinoti Tiesą, turite turėti drąsos ir ieškoti savasties. Kuomet dėmesys nukreipiamas į ieškantįjį, jis atsilaisvina nuo minčių ir lieka Tyla, Tuštuma. …
Nieko neturiu, ką jus išmokyti, ką jums duoti, nes viskas jau yra čia. Ir tai yra jūsų tikroji savastis …
Jūs esate tai, ką jūs galvojate. Išsivadavimas yra ne daugiau, nei savęs pažinimas….
Šis dabarties momentas yra pats galingiausias, nes tik jis vienas ir egzistuoja. Tai plačiai atvertos durys. Tačiau iš esmės ir durų nėra. Sveiki atvykę į Laisvę. Sveikinu jus su pačia sveikiausia beprotyste. …
Mumyse yra didžiulis džiaugsmo fontanas, tai tikrasis „aš“. Žmonės tiki ir galvoja, kad dvasingumas – dalykas rimtas. Tas rimtumas atneštas religijos, kai kurių šventikų. …
Nurimęs protas – nėra proto. Lieka Savastis. Protas – tai minčių samplaika, kombinacija. Jei ieškotojas ramus, jis jau nebeieško. Jis tampa sąmone, ieškančia to ieškotojo. …
Toks žmogus neturi motyvacijos, bet vis tiek atlieka tam tikrą veiklą. Viskas vyksta automatiškai. Viskas tiesiog vyksta. Kai ieškote Tiesos, Tiesa ateina pas jus. …
Mokytojas yra Tiesa, atėjusi pas jus žmogiškąja forma.
Aš nesu kūnas, nesu protas – esu siela, kuri peržengia (transcend) šį supratimą. Nėra atsakymo į klausimą „kas aš esu“. Kai esi tyloje, tu nesi tyloje – tu pats esi ta Tyla.
Aš nežinau atsakymo į jūsų klausimus, bet ir kažkaip žinau, nes tai ateina savaime.
Visa, ką mums reikia žinoti – tik tai, kas mes esame, visa kita yra viršsvoris.
Nušvitimas yra tingiems žmonėms, nes nieko nereikia daryti, tiesiog sėdėti ir būti ramiam (mentally still). Kartą vienas dvasinis centras pakvietė į svečius vieną vienuolį. Jie tikėjosi, kad vienuolis juos mokys. Tačiau šis tik juokėsi. Ir taip ištisus septynerius metus. Kai žmogus juokiasi, jis negalvoja. … Tai labai lengvas mokymas, aš nežinau, kaip tai pateikti sudėtingiau. Tai problema. Sėdėk, nurimk, nieko nedaryk. Klausimas „kas aš esu“ yra skirtas tik tiems, kas negali nuraminti proto. Kai užduodate sau klausimą „kas aš esu“, dėmesys nukrypsta į jus pačius ir mintys dingsta. Tai ir yra Prabudimas, net jei patys to nežinote. Jūs jau nesapnuojate, mintys nebeverda galvoje. …
Jei išgirsite, kad žmogus sako, kad nori būti laimingas – jis turi problemų.
Nušvitęs žmogus nepataikauja kito žmogaus ego – jis jį sutrypia. Nušvitęs žmogus negali aukoti tiesos, tai kitas žmogus turi paaukoti savo ego.
Jūsų juokas yra nirvana. Ši nirvana yra samsaroje. Nirvana juokiasi iš samsaros. Visi žmonės yra Nušvitę, tik ne visi tai žino.
Religijų stebuklai skirti tam, kad pritraukti dėmesį. Paskui dėmesys nukreipiamas į mokymus. Po to suvokiama, kad visa tai yra viduje, dėmesys nukreipiamas į vidų ir liekama Žinojime.
Kūryba be troškimo – tai vyksta po Prabudimo. Visi mūsų troškimai paremti vaizdiniais, o visi vaizdiniai ateina iš praeities. Atkurdami šiuos vaizdinius, jūs projektuojate, kad jie pasireikštų ateityje. Dabartis naudojama kaip priemonė šiam tikslui pasiekti. Todėl visa mūsų veikla yra nesąmoninga. Panašiai, kaip kino filmas. Projektorius skleidžia šviesą, įdedama kino juosta ir ekrane atsiranda vaizdiniai. Jei mums šie vaizdiniai patinka, galime daryti taip, kad jie vėl atsirastų, jei nepatinka – darome, kad tai nesikartotų. Visa žmonių veikla yra nesąmoninga – tai bėgimas nuo kažko, arba bėgimas į kažką. Tai vyksta, remiantis praeities patirtimis. Dienos pabaigoje net daug ko neprisimename, kas įvyko dienos metu. Žmonės tai vadina kūryba, tačiau tai yra tik atgaminimas (creation – recreation). Ši veikla labai neoriginali.
Tikrasis Kūrybinis procesas yra veiksmas be savanaudiškų paskatų.
Astralinės kelionės – protas keliauja savyje. Mes jau ir taip keliaujame daug milijonų metų, o žmonės vis dar klausia apie keliones. Ar jūs dar nepavargote? Niekam nesiūlyčiau keliauti. Būkite kur esate, nustokite keliauti. Viskas yra čia, o jūs vis kažkur keliaujate…
Aš niekuo netikiu, nes bet koks tikėjimas yra koncepcija. Tikintys yra pasimetę iliuzijoje, nes jų Dievas yra tik idėja.
Net paukštis yra išmintingesnis už žmogų. Štai žuvėdra anksti ryte pakyla ir skrenda tolyn į vandenyną. Ten ji jūros bangose žaidžia su kitomis žuvėdromis, tačiau niekuomet nepamiršta grįžti atgal. Mes pradedame savo kelionę prote, tačiau jis pamiršta grįžti į savo kilmės šaltinį. …
Mus domina daug klausimų – karma, reinkarnacija , laisva valia – ir tiems klausimams nėra pabaigos. Protas užduoda daug klausimų. Kas juos užduoda? Tikras klausimas yra vienas – kas aš esu? Tada protas sustoja, nebekeliauja ir ten randasi Tyla.
O vietoje to mes kaupiame informaciją, metodus. „Nušvisite“ nuo išsekimo, praktikuodami įvairius metodus. Pabaigoje pažinsite ir rasite tai, ko ieškojote. Ir juoksitės iš savo pastangų. Nes Tai visada buvo čia. Šie bandymai kyla iš susitapatinimo su fizine forma, nes jūs jaučiatės atsidūrę „išorėje“ viso kito atžvilgiu. Šios būsenos atspirties taškas – žinoti daug dalykų. Bet jūs nežinote, kas iš tikrųjų esate. Šis nežinojimas gundo išoriniais dalykais, kad nesidomėtumėte vidumi. Taip protas klaidina. Protas turi būti atgręžtas į jį patį. Nuo fizinių ar mentalinių objektų jis atgręžiamas į patį subjektą. Kas tas ieškotojas, žiūrėtojas?
Jei atrasite, kas yra patyrėjas, suvoksite, kad nėra jokio patyrėjo. Yra tik Patyrimas. Tuo sunku patikėti, bet aš žinau, kad tai yra Tiesa. Nušvitimas yra netikintiesiems. Reikia būti naujam, tuščiam, palikti visus savo tikėjimus. Išlikti Nežinojimo būsenoje. Tai išmintis. Nežinojimas yra visa ko žinios, Savasties žinios. Sokratas sakė: „žinau, kad nieko nežinau“. Jokių minčių, jokių žinių (paviršinės informacijos).
Nėra sielos migracijos (reinkarnacijos), nes siela neegzistuoja. Tai koncepcija, proto vaizdinys. Ką mes patiriame gilaus miego būsenoje? Ten nieko nėra. Ar jūs egzistuojate gilaus miego metu? Taip. Jūs egzistuojate, galite patvirtinti šią kokybę, jog viskas pradingsta. Potyris egzistuoja pirmiau, nei kas nors apsireiškia. …
Iš susitapatinimo su kūnu ir protu kyla mintis. Tai tik įvaizdis. Yra viena Savastis, yra tik monologas, vykstantis per skirtingus kūnus. Tai vis ta pati sąmonė, tikinti, kad ji yra apribota konkrečia fizine forma. Kai suvokiama, kad taip nėra – viskas suvokiama kaip Savastis, kaip visos formos.
Dvasingumas yra mokslas, paremtas logika. Ateityje, jei būsite geras, pateksite į dangaus karalystę. Kitaip, keliausite į pragarą. Visos šios šiukšlės iš jūsų proto pašalinamos. Tada įvyks lyg staigus „užsikabinimas“ ir jūs viską pamiršite. Tai įvyks jei ne dabar, tuomet vėliau. Nesvarbu, kokios formos yra mikrofonas ar radijo taškas. Vardai ir formos neturi jokios reikšmės. Svarbu yra tikroji reikšmė. Ne kalbėtojas yra svarbu, o tai, kas kalbama.
Svarbu ne žodžiai, o Tyla, iš kurios šie žodžiai kyla.
Nebūkite labai rimti, nes prarasite savo Nušvitimą! Vaikai, jų spontaniškumas ir elgesys, mums primena, kas iš tikro mes esame. Kūdikis dar nėra įtikėjęs, kad jo ranka yra jis pats. Nušvitę atgausite šią nekaltybę.
Kartais Nušvitęs žmogus gali atrodyti piktas. Kartais to reikia, kad pabustumėte. Vėjelis paliečia kūną ir žmogus pabunda. Kitam prireikia didesnio triukšmo, žadintuvo. Visi gauname tai, ko mums reikia, kas padeda.
Kai protas nurimsta, jūs matote taip, kaip Dievas mato. Jei protas ramus, jūs suvokiate, kad viskas yra puiku, nes visuomet viskas yra tobula ir gerai.
Kai atveriate čakras, kuo labiau „nušvintate“, tampate panašus į Kalėdų eglutę. Sakote: „medituodamas aš pamačiau šviesą ir esu nušvitęs…“. Tačiau kas pamatė šviesą? Jūs to nežinote. Šios patirtys yra netikros. Net taip vadinami dvasiniai potyriai. Iš tiesų, tai proto potyriai. Per šiuos proto potyrius negalite pamatyti savęs.
Net jei meditacijoje jums apsireikštų pats Dievas – tai nėra tikra. Nes jis išnyks.
2009 09 14
***
Kalbama apie ramybę, nepaisant, kokia yra gyvenimo situacija. Jei negalite tiesiogiai stebėti savo proto, tada iškeliamas klausimas: kas aš esu?
Net jei žmogus Nušvitęs, jis negali pabėgti nuo gyvenimo poliariškumo. Yra skausmas ir yra malonūs pojūčiai. Būs tų, kurie apie jus kalba gerai, atsiras kalbančių negerus dalykus. Nušvitęs žmogus nereaguoja nei į pagyras, nei į apkalbas. Ego turi dvi puses – pozityvią ir negatyvią. Toje terpėje vyksta proto judėjimas, protinis triukšmas. Ramybė yra už viso to. …
Nėra jokių priežasčių, yra tiesiog gyvenimas. Galima naudotis tuo pačiu ego, kad išsilaisvinti nuo jo. Jis jus išmokys, kaip reaguoti neutraliai.
Raštuose parašyta: atrask save, suprask, kas esi ir atrasi Dievą.
Viskas padaryta iš sąmonės, egzistuoja sąmonėje ir galų gale vėl vienu ar kitu būdu išnyksta sąmonėje.
Visą Bibliją galima sutrumpinti iki teiginio: Aš Esu. Visa kita yra parašyta tiems, kas šio teiginio nesupranta.
Žodžio vandenynas reikšmė yra vanduo. Kūrėjas neturi nei pradžios, nei pabaigos. Visa Kūrinija turi tą pačią prigimtį, neturi nei pradžios, nei pabaigos. Žvaigždės ir galaktikos nėra sukuriamos – jos tiesiog atsiranda ir dingsta. Galėčiau viską aiškinti sudėtingiau, bet tai nepridės jums Ramybės.
Visata nėra iliuzija – ‚aš‘ yra iliuzija. Visatos begalybės suprasti savo mažyčiu ribotu proteliu yra neįmanoma. Kaip gali ribota būtybė suprasti begalybę? Tiesiog mėgaukitės. Mintis atsiranda kaip savęs tapatinimas su fizine forma.
Nėra atskiro dalyko, pavadinto protu. Nėra atskiro dalyko, pavadinto Visata. Yra Suvokimas. Ši Trejybė, Dievas – pasaulis – individas iš tikro yra Viena. Tai sąmonės prigimtis, jos mėgstamiausias žaidimas: susitapatinti su fizine forma ir atrodyti, lyg pasiklydusiai fiziniame pasaulyje tarp daugelio objektų, o tada pradėti ieškoti savęs. Dievas žaidžia slėpynių pats su savimi. Tai Dieviškoji Lila, Dieviškasis Žaidimas. Klausti kodėl jau yra per vėlu. Nes tai jau yra. Kai supranti, jog tai jau yra, tiesiog priimi. Gyvenimas nebėra esminė problema. Asmeniškumo pojūtis išnyksta, ši patirtis nėra asmeniška.
Aš esu klausimų – atsakymų pateikimo mašina. Pati mašina nieko nedaro, atsakinėja kažkas kitas…
Niekas nieko neišmoko iš išorės. Viskas ateina iš vidaus, iš Sąmonės. Mintys tiesiog atsitinka. Nereikia dėti jokių pastangų, viskas yra jumyse. O mes vis ieškome išorėje.
Atsakius į klausimą, kas aš esu, karma išnyksta, ji nebegalioja.
Protas nėra atskirtas nuo savo kilmės.
Jeigu jūs žinotumėte, koks turtas jumyse slypi, koks grožis, kiek daug Ramybės ir Džiaugsmo yra jumyse…. Durys yra atviros. Tik niekas ten neužeina, nes iš tikrųjų nėra netgi durų. Yra Nulis. Pakvietimai į vakarėlį išsiųsti, daug pakviestų, bet tik keli ateis.
Kalbėdami esame herojais – praktikuodami tampame nuliu. (talking are heroes, practising are zerous).
Bent patylėkite, triukšmas neterš erdvės. Tiesiog stebėkite. Nėra nieko jumyse, kas galėtų išlikti tuo metu, kai yra stebimas. Jums net nereikia praktikuoti, tiesiog nukreipkite dėmesį į save. Vyksta tiesiog savęs suvokimas. Užduodamas kažkoks klausimas, protas išeina į išorę, dėmesys yra išorėje. Klausimu „kas aš esu“ jūs nukrypstate vidų, esate savyje ir protas nutyla. Tada galite suprasti, kad pats ir esate Suvokimas.
Mokytojas man liepė tylėti daugeliu skirtingų būdų. Pamažu procesas, kai dingsta mintys, pradeda vykti be pastangų. Stebime mintį ir ji išnyksta. Iš pradžių yra pastanga. Vėliau protas tampa neveiklus. Jūs suprasite, jog tas, kuris mato, yra tas, kuris egzistuoja.
O kaip dėl kančių, nelaimių, vargo? Protas tik ieško, apie ką pakalbėjus, pavirkavus. Tam reikia objekto arba asmens. Tačiau jis (protas) niekada nieko nedaro, tik samprotauja. Jei perkelsite dėmesį į subjektą – objektas dings.
Ramybės būsenoje nėra ką žinoti. Ten nėra žinių, minčių, yra tiesiog Žinantysis, pažįstantis pats save. Koncentracija yra proto veiksmas. Sąmonei nėra į ką koncentruotis – tai meditacija.
Jūs nepatiriate tylos. Jūs ir esate ta Tyla. Tyla nei dingsta, nei pasirodo, ji visą laiką yra. Ją dengia proto veiksmai.
Tiesiog atsipalaiduokite, pamirškite apie kūną. Nereikia sėdėti tam tikroje pozoje, galite gulėti ar vaikščioti parke. Tiesiog atsipalaiduokite ir praktikuokite. Tai proto veiksmas. Klausimas „kas aš esu“ yra tiesiog būdas įeiti į šią būseną. Kartais yra suvokiamos mintys ir iš dalies tuštuma, o kartais lieka vien Tuštuma.
Tačiau kasdien gyvenime mums reikia galvoti, ego gali grįžti. Tačiau jūs pastebėsite, kad Stebėtojas jumyse visada yra Tyloje. Jūsų protas gali būti pilnas minčių, bet Ten vis viena yra Tyla. Ši tyla, lyg nepertraukiamas fonas visoms mintims. Viskas vyksta tyloje ir ramybėje – net drama. Jei jūs stebite tai – jūs nesate tai.
Kur ta tyla veda? Niekur neveda.
Stebiu protą, bet nesu tai. Tai kas aš esu? Tik Stebėtojas, tai viskas. Pasižiūrėkite, pamatykite – tai ir yra jūsų praktika.
Tai (Tyla) nėra tuščia, tai gyva, gyva savaime. Tam, kad egzistuotum, turi būti gyvas. Tai tiesiog vibruoja jūsų viduje.
Dėžė, kurią jūs vadinate savimi, yra kūnas, kurio pagalba jūs liečiate, jaučiate. Prie šio suvokimo turite prieiti laimingai, linksmai. Jei įdėsite į tai rimtumo, gali ir nepavykti. Medituokite laimingi, ne rimti. Ego suteikia ir gina savo rimtumą.
Ši būsena yra tai, kame vyksta visos patirtys. Tai, kas iššaukia visas patirtis. Klausimas „kas aš esu“ yra net ne klausimas. Jis tiesiog nukreipia dėmesį į save. Jei darote tai su pastanga – tai jau praktika. …
Gyvenimas be savęs yra labai geras. Nėra manęs…
Mokytojas man sakė: „kai tu gerai įsitvirtinsi kalno viršūnėje, stabiliai sėdėsi – galėsi padėti kitiems“. Mano Mokytojas – mano tikroji Savastis. Ko aš jus mokau? Sėdėkite, tylėkite ir pamirškite viską, ką žinojote. Nes meditacijoje nėra nieko. Tikros žinios yra Savasties (Self) žinios.
Tos kitos, paprastos žinios, yra tiesiog atmintis.
Rūpinkitės tik šiuo momentu. Tai vienintelis momentas, kuris yra iš tikrųjų svarbus. Tai momentas, kai turite būti ramus. Negalite būti ramus rytoj ar už keleto mėnesių. Rytoj praktikuosiu, pasitiesiu tigro kailį, pasistatysiu altorių… Arba, kai nuvažiuosiu į Indiją…
Kiekvienas momentas yra palankus momentas.
Pokalbiams aš nesiruošiu. Suvokiu, kad esu jiems visiškai nepasiruošęs. Tai tiesiog atsitinka. Kažkas ateina – pasakau. Jei niekas neateina – tyliu. Kitaip tai būtų paskaita, pamokslavimas. Satcangas yra kas kita. Jo tikslas yra padėti Ieškotojui pašalinti kliūtis ir patirti, kas jis iš tikro yra. Tiesiog padėti žmonėms būti ramiems, nes tik tada ir tik taip gali žinoti, kas yra Tiesa.
2009 09 15
***
Užrašė: R.G.Narajanas
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
www.yogi.lt