Šešių žingsnių pratybos veržimuisi (bodhičitai) stiprinti

lanka4 Kas yra bodhičita? Gešė Džampa Tinlėjus ją taip apibrėžė: „protas, nukreiptas nesavanaudiškumo būdu į aukščiausią budos būseną“. Buda ir atbudimas yra tos pačios šaknies giminingi žodžiai.

Ištrauka iš neseniai anapilin iškeliavusio Danielio P. Brauno knygos. Šeši žingsniai bodhičitai stiprinti yra šie:

1. Lygaus, beaistrio požiūrio ugdymas: atliekantys pratybas pirmiausia įsivaizduoja (vizualizuoja) tuos žmones, kurie juose sukelia stiprius meilės jausmus, tada žmones, kurie jiems kelia neapykantą, ir galiausiai žmones, į kuriuos jų požiūris abejingas. Šis veiksmas kartojamas tol, kol atliekantys pratybas tampa nešališki visų šių žmonių, o vėliau ir visų gyvų būtybių atžvilgiu. Manoma, kad neįmanoma sukurti bodhičitos neišugdžius bešališko požiūrio.

2. Be to, pratybas atliekantys įsivaizduoja, kad per visus savo nesuskaičiuojamus gyvenimus kiekviena gyva būtybė bent kartą buvo jo motina. Manoma, kad šios pratybos padeda sukurti meilę visoms gyvoms būtybėms.

3. Tada pratybas atliekantieji prisimena tas akimirkas, kai jų motina šiame gyvenime jiems buvo ypač maloni, o tada įsivaizduoja, kokios malonios jiems buvo visos gyvos būtybės, kurių kiekviena viename ar kitame gyvenime buvo jų motina.

4. Po to seka austumingo (sistemingo) gerumo prisiminimo pratimas, kurio metu atliekantys pratybas įsivaizduoja visą gerumą, kurį jiems padarė artimi draugai ir dvasiniai vadovai, kurie taip pat buvo jų motinos ankstesniuose gyvenimuose.

5. Šių vaizdinių (vizualizacijų) pratybos galiausiai veda prie to, kad atliekantis pratybas suvokia žmogaus gyvybės brangumą ir trokšta dovanoti meilę, užuojautą ir džiaugsmą visoms gyvoms būtybėms. Ženklai, rodantys, kad pratybas atliekantys pradėjo kurti santykinę veržimosi bodhičitą, yra savaimingas kasdienio gyvenimo vertės jausmo atsiradimas, padidėjęs noras vengti žalingo elgesio ir padidėjęs noras tarnauti kitiems.

6. Ilgainiui santykinė siekio/veržimosi bodhičita visiškai subręsta. Tuomet stipriausias gerumo jausmas kitiems pasireiškia kaip noras, kad kiti greičiau pasiektų nušvitimą, net anksčiau nei patys pratybas atliekantieji.

Danielis P. Braunas, „Rodant didijį kelią. Mahamudra: meditavimo tarpsniai“.

cof

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt