Svamio Šivanandos rinktinės „Palaimintas Dieviškumas“ ištrauka apie labdarą ir jos svarbą dvasiniame kelyje.

LABDARA

Labdara – tai geranoriškas nusiteikimas kitų atžvilgiu ir noras daryti jiems gera. Tai visiems dovanojama meilė. Tai dosnumas vargšams. Tai geranoriškumas. Tai varguolių gyvenimo palengvinimas.

Bendra prasme labdara reiškia meilę, geranoriškumą ir gerą valią. Teologine prasme – tai gera valia ir didelė meilė Dievui.

Tikroji labdara yra troškimas būti kitiems naudingam negalvojant apie atlygį ar įvertinimą. Labdara yra veikli meilė.

Labdara prasideda namuose, tačiau ji turėti plisti toliau. Visas pasaulis – jūsų namai. Jūs esate pasaulio piliečiai. Būkite dosnūs, kad visam pasauliui būtų geriau.

Kaupti pinigus – nuodėmė. Visi turtai priklauso Dievui. Tas, kuris gyvena taip, tarsi turtas jam būtų patikėtas Dievo ir aukoja pinigus labdarai, mano, kad iš tikrųjų turtas yra Viešpaties nuosavybė. Toks žmogus gyvena laimingai, laimi Mokšą (dvasinę laisvę-žinojimą) ir amžiną ramybę.

Jei ištroškę žmonės atsigers Gangos vandens, upė neišseks. Taip pat jei duosite labdarai, jūsų turtai nesumažės.

Duokite labdarai vieną dešimtąją pajamų dalį arba šešias paisas nuo rupijos. Duokite džiugiai, greitai, nedvejodami. Neatidėkite šio darbo senatvei. Duokite labdarai kasdien.

Malda atveda jus pusę kelio prie Dievo, pasninkavimas – prie pat Jo Namų durų, o labdara leidžia jums įeiti į vidų.

Kas yra labdara

Kiekvienas geras darbas yra labdara. Paduokite ištroškusiam žmogui vandens – tai labdara. Padrąsinkite liūdintį žmogų – tai labdara. Duokite ligoniui vaistų – tai labdara. Pakelkite nuo kelio spyglį ar stiklo šukę – tai labdara.

Būkite malonūs ir mylintys – tai labdara. Pamirškite jums padarytą skriaudą, atleiskite tiems, kurie jus nuskriaudė – tai labdara. Tarkite kenčiančiam žmogui gerą žodį – tai labdara.

Duoti labdarai nereiškia, jog reikia duoti tik dolerius, rupijas ar šilingus. Galvokite gerai apie kenčiančius žmones, melskitės dėl jų gerovės – nauda bus didesnė, nei duodant daug pinigų.

Labdaros rūšys

Geriausia labdaros rūšis yra Vidya-dana, dalijimasis išmintimi. Jei duosite vargšui maisto, išalkęs jis vėl norės valgyti. Tačiau išmintis panaikins neišmanymą, priežastį, dėl kurios žmogus įsikūnijo, ir išvaduos jį iš visų kančių bei nelaimių.

Antroji labdaros rūšis yra duoti ligoniams vaistų. Trečioji rūšis – Anna-dana, duoti alkaniems žmonėms maisto.

Iš pradžių pagalvokite ir skirkite, kam duoti labdarą, paskui nereikės to daryti. Kai pajusite, kad kiekviena būtybė yra Viešpaties apraiška, bus sunku atskirti, kuri gera, o kuri bloga.

Duokite vargšams, ligoniams, silpniems ir apleistiesiems. Duokite našlaičiams, luošiems, neregiams ir našlėms. Duokite Sadhu, Sannyasiams (šventiesiems), religinėms ir visuomeninėms organizacijoms. Dėkokite žmogui, kuris suteikia jums galimybę duoti labdarai. Duokite su teisinga nuostata. Dirbdami labdaringus darbus pažinkite Dievą. Garbė tiems, kurie duoda labdarai su teisinga nuostata.

Tyli dovana

Kai kurie žmonės, duodami labdarai, nori, kad jų pavardės ir nuotraukos būtų išspausdintos laikraščiuose. Tai Tamasinė labdara. Tai nėra labdara. Reklamuojama labdara nėra tikroji labdara. Tai tik puikybės ir pagyrų ženklas.

Nesireklamuokite, kad duodate labdarai. Kai žmonės giria jus už labdaringą širdį, nekilkite į dausas. Labdara turi būti spontaniška, nevaržoma. Davimas turi virsti įpročiu. Džiugiai duokite. Negalvokite: „Daviau labdarai, todėl danguje būsiu laimingas, kitą gyvenimą gimsiu turtingoje šeimoje, labdara išpirkau savo nuodėmę. Visame mieste ar apylinkėse nėra kito tokio labdaringo žmogaus kaip aš. Žmonės žino, kad esu labai dosnus“. Girtis žema ir apgailėtina.

Duokite labdarai tyliai. Nesireklamuokite. Nesigirkite. Tegu jūsų kairė ranka nežino, ką daro dešinė.

Lengva kautis mūšio lauke, bet sunku tyliai, savęs neišaukštinant ir nesureikšminant, duoti dovaną.

Nedora labdara

Vienas profesorius, mokslų daktaras, davė varguoliui apklotą, paskui pagalvojo: „Nereikėjo man jo duoti“. Jo širdis nerimavo ir kentėjo. Profesorius norėjo susigrąžinti apklotą iš vargšo žmogaus. Iš tokios labdaros jokios naudos. Tokia labdara neapvalo širdies. Taip elgiasi daugelis pasauliečių. Pasaulyje apstų tokių labdaringų žmonių.

Visi labai dosnūs sau. Dauguma patys geria aukščiausios rūšies arbatą ar pieną, pirmos rūšies produktus siūlo draugams, o antros rūšies – nepažįstamiems žmonėms. Tokie žmonės patys valgo geriausius vaisius, o supuvusius atiduoda nepažįstamiems, kaimynams ir tarnams. Tris dienas jie laukia progos, kad panaudotų anksčiau pagamintą maistą, paskui skaudama širdimi atiduoda jį tarnams. Jie nenori iškart atiduoti pūvančių produktų. Taip elgiasi beveik visi turtuoliai. Kaip tai negarbinga! Kokios mažos ir susitraukusios jų širdys! Jų dalia ne tik liūdna, bet ir apgailėtina. Iš tikrųjų jie nežino, ką daro.

Draugams, kaimynams, nepažįstamiems, svečiams ir tarnams visada duokite geriausius daiktus – patirsite didelį džiaugsmą, stiprybę ir laimę. Darykite tai ir patys pamatysite, kokia bus nauda.

Tragiška šykštuolių padėtis

Dauguma nūdienos šeimos žmonių labai savanaudiški. Pinigai jiems yra tarsi kraujas. Jų veidai nemalonūs, be jokio džiaugsmo. Šykštus žmogus neramus, godus, aistringas, pavydus, sklidinas neapykantos ir pasiduodantis depresijai. Blogosios savybės bjauroja jo širdį.

Turėdamas 500 000 rupijų šykštuolis nesidžiaugia pinigais, bet trokšta turėti milijoną. Milijonierius trokšta tapti multi-milijonieriumi. Tokie žmonės labdarai neaukoja nė skatiko.

Tai aukščiausios rūšies šykštuoliai. Jie tik kaupia pinigus – vienaip ar kitaip. Tačiau vėliau jiems tenka panaudoti pinigus apmokėti už gydymą. Tokių žmonių sūnūs iššvaisto pinigus girtuokliaudami, lošdami azartinius žaidimus, ištvirkaudami. Kai bankas, kuriame šykštuolis laiko pinigus, subankrutuoja, ar jam nepavyksta koks nors sandėris, žmogus miršta nuo širdies smūgio arba pats bankrutuoja, badauja, o miręs patenka į pragarą. Liūdna ir apgailėtina tokių žmonių dalia. Juk iš tikrųjų jie niekada nevalgė gero maisto ir nedėvėjo gerų drabužių, nes pinigai jiems tik laikinai skirti.

Kai kurie tarnautojai meta darbą ir apsigyvena prie Gangos, Narmados ir Jamunos upės. Truputį pakartoję mantras, pameditavę, pastudijavę Yoga-Vasishtha ar Upanišadas jie įsivaizduoja esą Jivanmuktais (išsivadavusiomis sielomis). Tačiau tokie žmonės susiję Mohos saitais su savo palikuonimis, perveda savo pensiją vaikams ir vaikaičiams, o labdarai neduoda nė skatiko. Tai šykštumo įsikūnijimai, beviltiškos, apsigavusios sielos! Kad ir tūkstantį kartų gimtų šykštuolis, jis negali net pasvajoti apie išsivadavimą. Viešpats Jėzus sakė: „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos skylutę, nei turtingam žmogui patekti į Dievo karalystę“.

Šykštumas – didelė nelaimė. Tai vienovės priešas ir savanaudiškumo draugas.

Šykštuoliai netinkami dvasiniam darbui. Dvasingiems žmonėms net būti jų draugijoje labai pavojinga. Nedoros susitraukusios šykštuolių širdys užteršia aplinką.

Tegu jūsų širdys būna didelės. Dosniai dalykite pinigus varguoliams. Tik tada išsiugdysite nedualistinę nuostatą, Samadhi ir kosminę meilę.

Kaip duoti labdarai

Dalykitės su kitais tuo, ką turite. Visada kišenėje turėkite kelis skatikus ir duokite juos kasdien vargšams. Pradėkite tai daryti iškart.

Dalydamiesi patirsite džiaugsmą ir ramybę. Dalydamiesi kursite kosminę meilę ir išrausite godumą. Dalijimasis išvaduoja nuo egoizmo ir ugdo pasiaukojimą. Dalijimasis apvalo širdį. Dalijimasis ugdo vienovę.

Dalykitės su kitais tuo, ką turite: materialiais, intelektualiais ar dvasiniais turtais. Tai tikroji Yajna. Tada jūsų siela didės, pajusite gyvenimo vienovę, suvoksite, kas yra Advaita.

Labai trokškite kasdien duoti labdarai. Nepraraskite nė vienos progos. Ieškokite progų. Nėra didesnės jogos ar Yajnos (aukojimo ritualo) už spontanišką labdarą. Karna (Karna) ir Radža Bhodža (Raja Bhoja) labai daug aukojo labdarai. Todėl jie tebegyvena mūsų širdyse.

Labdarai reikia duoti tikint. Niekada to nedarykite netikėdami. Dosniai duokite labdarai. Darykite tai kukliai. Darykite tai užjausdami žmones.

Galbūt maistas, kuriuo vaišinate svečią, nebrangus, tačiau pasiūlykite jį su meile ir jis labai jus pastiprins, bus skanus ir sotus. Antra vertus, jei savo svečią vaišinate brangiais patiekalais ir jam išdidžiai sakote: „Na, gerai, jeigu jau atėjai, tai prisikimšk pilvą“, tada maistas virs nuodais. Kad ir kas būtų jūsų svečias – draugas, giminaitis, elgeta, kad ir koks būtų maistas, patiekite jį su meile, nuoširdžiai. Svarbiausia būti svetingam.

Labdara apvalo širdį

Duodant labdarai galima atpirkti nuodėmes. Viešpats Jėzus sakė: „Labdara atperka daugybę nuodėmių“. Labdara labai apvalo širdį. Gitoje parašyta: „Yajna, labdara ir askezė apvalo išmintingus žmones“.

Įveikdamas savo godumą žmogus atlieka didesnę Sadhanos (dvasinių pratybų) dalį, nuveikia svarbiausią darbą.

Ugdykitės šią Udara Vritti. Tada tapsite karalių karaliais. Jei duosite labdarai, jums priklausys visas pasaulio turtas. Visada turėsite pinigų. Toks yra tvirtas, nekintamas, negailestingas gamtos dėsnis. Todėl duokite. Duokite. Jūs pragyvenate iš to, ką gaunate, bet gyvenate tuo, ką duodate. Visada duokite, duokite, duokite. Tokia turtingo ir dieviško gyvenimo paslaptis.

Daugelis laimėjo valdžią, populiarumą, pelnė ramybę ir laimę tik todėl, kad buvo dosnūs. Tegu šykštuoliai apie tai net nesapnuoja, gyvenime jiems niekada nesiseks.

Jei norite būti turtingi ir turėti vaikų, duokite daug labdarai. Jei norite būti išmintingi, tarnaukite seniems žmonėms ir Mahatmoms. Jei norite išsivaduoti iš nuodėmių, atlikite Havaną.

Visur regėkite Dievą. Dalykitės su visais. Kitam žmogui visada duokite didesnę dalį. Su šaknimis išraukite įsišaknijusį godumą. Tada jūsų širdis bus didelė, požiūris platus, matymas naujoviškas. Tada pajusite savo širdies gyventojo pagalbą, patirsite neapsakomą dievišką ekstazę ir dvasinę palaimą, įgysite didelės vidinės jėgos.

Ak, žmogau! Aukok dosniai labdarai ir džiaugsies ramybe, gausa ir gerove, paskui keliausi į dangų. Tavo širdis apsivalys, pelnysi Mokšą.

Svamis Šivananda. „Palaimintas dieviškumas“.

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt