Trys dvasinio Kelio taisyklės

Yra trys taisyklės, pagal kurias apsprendžiama dvasinio ieškotojo arba jogo dvasinė kokybė. Pasakyta: “jos niekur neužrašytos, tačiau veikia taip, lyg visada būtų užrašytos”.

 Pirmoji – yra gerai žinoma ir jogai ją vadina Yamas ir Niyamas arba Saviaukla ir Saviugda. Tai asmeninių savybių ugdymas, dorovinis pagrindas ir pasaulėžiūra, būdo savybių ugdymasis.

Pabrėžiamas valingumas, Tikėjimas (teisingumas) ir nuoširdumas. Tam, kad išsiugdytum tikram ieškotojui būdingas dvasines savybes reikalingi švarūs siekiai ir jų ketinimai. Tik pagal juos ir bręstama. Be sąmoningos disciplinos, sistemingo ir nuoseklaus darbo, kantrumo ir pasiaukojimo, savistabos ir pastabumo negalima žengti toliau.

 Antroji – santykio su kitais ir į kitus suderinimas. Būtina pamatyti išorinius santykius, kaip Saviauklos ir Saviugdos priemonę. Atsiskirti nuo visuomenės galima tik tada, kai pamokos išmoktos ir karma išsemta. Kartais atsiskirti bando tie, kuriems antrosios taisyklės pamokos per sunkios. Tada jie patenka į savo pačių iliuzijų pasaulį. Prisiskiria sau vienokį ar kitokį dvasinį statusą. Jie mano kad taip yra, tačiau taip nėra. Duoklė visuomenei turi būti atiduota. Iki to laiko niekas neturi karminės teisės atsiskirti. Nes tokie yra dvasiniai dėsniai.

 Trečioji – savo gimimo šalies gilesnis pažinimas ir pagalba jai. Apie tai kalbama dar mažiau. Tačiau šią taisyklę žino ir jos griežtai laikosi Rytų mokytojai. Jie nagrinėja ir puoselėja (taip pat skatina tai daryti kitus), savo tradicijas, šalies istorinę ir dvasinę praeitį, rašytinius šaltinius. Rūpinasi savo vaikais, vadinasi šalies ateitimi. Įprasta, kad prie daugelio ašramų Indijoje ir vienuolynų Tibete, Nepale ir kitur steigiamos mokyklos, internatai, kuriuose mokomi vaikai, diegiant jiems meilę Tėvynei, jos dvasinėms tradicijoms ir t.t.

 Mūsų žmonės Vakaruose to nedaro arba daro per mažai. Dvasios ieškotojai labiau linkę važiuoti į jau minėtas šalis Rytuose, perimti jų tradicijas, visaip remti jų ugdomą ateitį, vadinasi, atiduoti savo energiją. Paviršutiniškai suprasdami energetinių mainų procesus, dar neturėdami vidinio atskyrimo, vietoj to, kad įgytą patirtį pritaikytų savo gyvenime gimimo šalyje, jie tiesiogiai perima kitos šalies gyvenimo būdą bei papročius, manydami, kad dabar jie tikrai bus dvasingi…

 Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad jie apleidžia savąją šalį, kuri ima dar labiau dvasiškai skursti. Taip elgiamasi, nežinant šios taisyklės. Pasiskolintos ar nusipirktos vertybės, kaip ir dvasingumas, neturi to potencialo, iš kurio gimsta Tikrumas.

 Kosmopolitu arba pasaulio piliečiu gali būti laikomas tik tas, kuris jau įnešė savo matomą indėlį į savo gimtos šalies aruodus. Toks net būdamas svečioje šalyje dirbs savosios labui.

 Paruošta remiantis Antropoteosofijos tekstais

 –

 SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 www.yogi.lt

Parašykite komentarą