Uždaviniai: Atskirti save tikrąjį (Stebėtoją) nuo kintamų gyvenimo pasireiškimų išorėje ir vidiniame pasaulyje.
Suvokti dvigubą proto prigimtį, per lyties dėsnį žmoguje („manyje“) glūdinčius vyrišką ir moterišką pradus – agnas. Priimti ir susitaikyti su savo vidiniu vyru ir vidine moterimi, esančiais kiekviename žmoguje ir manyje.
Suderinus šiuos pradus savyje ir pasiekus pusiausvyrą ir darną, perkelti šią būseną išorėn, lyčių kovą (pirmiausia šeimoje) paversti dermingu bendradarbiavimu, pilnatve.
Kaip tai padaryti:
1. Nieko neteisk ir nevertink. Priimk pasaulį ir žmones tokius, kokie jie yra. Mes neturime galių pakeisti išorinio pasaulio, mus supančių žmonių, tačiau galime pakeisti save, savo būdą, asmenines savybes. Prisiminkime, kad tik vidiniai persikeitimai sąlygoja išorinių sėkmę. Vietoje „arba – arba“ pasaulėjautos diegti savyje „ir + ir“ pasaulėjautą. Protas skirsto į dalis, širdis – apjungia skirtybes.
2. Susirask žmones – autoritetus, kurių pavyzdžiu, galėtum sekti. Mokytojai jums nurodys trumpesnį kelią. Sekti žinančiu mokytoju, jį pripažinti, reiškia ir mažinti savo svarbumą. Jei pripažįsti, kad yra žmonių, suvokiančių už tave giliau (bet kokioje srityje) – nutiesi sau kelią į saviugdą. (Jei tu pats geriausias – tuomet tobulėti jau nebėra kur).
3. Ieškok ir surask pomėgių, sričių, kuriomis domiesi gyvenime aukščiau „buitinio“ lygmens. Be papildomų veiklų, platesnio mąstymo žmogaus saviugda sustoja, stiprėja vienišumo pojūtis, artėja liūdna, vieniša senatvė. Išlaisvinkite savo kūrybines galias, kurkite savus pasaulius per meną, kūrybą, sportą, tikybą – vydiją, dvasines pratybas.
4. Kalbėk mažiau. Jei kalbi – kalbėk apie „aukštus“ dalykus, kuo platesnėmis temomis, vengiant „pletkų“, apkalbų apie žmones ir kasdienes aplinkybes. Tai padės išaukštinti suvokimą virš buitinio lygmens. Tylėjimas suteiks laiko įsigilinti į save patį, vystyti nujautimą.
5. Perkeisk „negeras“ savo savybes (tos, kurios jums kliudo saviugdai) į „geras“ (tos, kurios padeda saviugdai). Stiprinti gerąsias savo savybes kasdieniu įsisąmoninimu ir gyvenimo pratybomis, per atpažinimą ir pripažinimą, bet be savigailos.
6. Daugiau džiaukis smulkmenomis, šypsokis. Mokytis vertinti nuostabias gyvenimo akimirkas. Atrasti jas kasdienėje gyvenimo tėkmėje. Gėlės grožį ir kvapą, saulės spindulį, paukštelio čiulbėjimą, draugo dėmesį ir daug kitų dalykų, kurie gali atrodyti savaime suprantamais, todėl į juos kartais tiesiog nekreipiame dėmesio. Atpažinti šias akimirkas „dabar“ ir džiaugtis jau „dabar“.
7. Mokytis išreikšti savo jausmus: šeimos nariams, draugams ir artimiesiems, naminiams gyvūnams ir kitiems: žodžiais ir veiksmais. Išmokus – plėsti šį suvokimą Tėvynės, gamtos, visos Motinos Žemės lygmeniu.
8. Įtvirtink savo ketinimus, uždavinius ir siekimus kūniškame lygmenyje: (jei nėra įtvirtinta gal būt tai - tik „oras“, tušti svaičiojimai?) – žodžiu, raštu, gaivinančia malda. Galite naudotis esamomis maldomis arba pasirašyti jas pačiam. Rašyti dvasinį dienoraštį ir t.t.
9. Atlik dvasines pratybas, kurios jums atrodo tinkamos. Kiekvieną dieną bent kelias minutes paskirk maldai, meditavimui, jogų mankštai, buvimui klausant gamtos ar kitoms pratyboms, menui, kūrybai. Tai suteiks pagreitį tavo atgajai.
10. Sek gyvenimiškas aplinkybes ir atpažink jas, jų pasikartojimą. Siekiant sąmoningumo, vis klausk savęs, kodėl vienas ar kitas įvykis atsitiko būtent man? Kokias pamokas man neša, ko galiu išmokti? (tačiau be savigailos, savinaikos). Atsiprašyk, jei supykai – niekas nekaltas dėl tavo atliepimų į išorės dirgiklius. Nekurk piktumų nei vidiniame, nei išoriniame pasaulyje. Kurk taiką ir bendradarbiavimą, jei neišėjo – ramiai pabandyk dar kartą.
11. Padėk žmogui kasdienėse aplinkybėse, pagarba vienas kitam, draugų rate, šeimoje yra vienas esminių dalykų. Kasdienė kultūra – kalbėti ramiai, nekelti balso. Visada būti pasiruošusiam suteikti pagalbą savo artimui (kiekvienam žmogui). Gerbdamas kitą žmogų – gerbi pats save. Padėdamas kitam – padedi sau.
12. Išmok būti dėkingas: nuo smulkmenų, kasdienybės iki paties Gyvenimo. Tai dėkingumas protėviams ir tėvams, šeimai ir artimiesiems, draugams, Tėvynei, Žemei, Dievui. Dėkingumas yra atvirumas, teigiamas nusiteikimas, jis atveria vartus tavo atgajai.
13. Būk švaroje ir tyroje - visais lygmenimis: kūniškame astraliniame/jausminiame, mentaliniame/proto lygmenyse. Švarus kūnas, švarūs jausmai, švarios ir tyros mintys. Tai medžiaginė jausmų ir proto švara. Nuolat palaikyk šią švarą ir tyrą.
14. Atlik kasdienybės jogą - rodyk savo geriausias savybes „gyvenimo universitetuose“. Kiekviena akimirka yra galimybė mokytis. Tai, ką išmokai iš knygų ar pratybose, gyvenime gali įgyvendinti praktiškai.
15. Mokykis, kokio amžiaus bebūtum – kiekvieną dieną gilink savo gyvenimo suvokimą, gebėjimus. Jei nejudi pirmyn – judi atgal. Naudok geriems darbams savo kūną, protą, nuojautą. Lavink juos, nes tai, kas nenaudojama, nyksta.
15. Tinkamai auklėk savo vaikus. Berniukams pirmiausia derėtų parodyti garbės ir atsakomybės pamokas, mergaitėms – atsidavimo ir ištikimybės. Tinkamas auklėjimas vyksta tada, kai jūs pats esate (siekiate) tapti tuo, kuo norite matyti savo atžalą (būdo savybės). Vengti pamokslavimo. Vaikams dovanoti savo neatlygintiną meilę be išankstinių sąlygų ir prisirišimų.
16. Gerbk tėvus, protėvius – visus, kurie gyveno prieš tau ateinant. Visa, ką turi šiandien, esi gavęs jų darbo, pasiaukojimo, jų aukos dėka. Gerbti savo žemės, savo šeimos-genties-tautos praeitį – tai tiesti tiltus į ateitį. Išplėsk šį suvokimą iki visos Motinos Žemės lygmens ir daryk tai jau Dabar.
Paskaitos „Moteriškos ir vyriškos galios žmoguje, jų derinimo menas“ medžiaga.
2012 metų vasario 1 diena, Vilnius
R.G.Narajanas
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
www.yogi.lt
Užrašė: Jurgita ir R.G.
Medis senąjame koptų vienuolyne, Egiptas.
R.G.Narajano nuotr.