R.G.Narajanas: Jogams ir (ne) jogams

lemtingas žingsnis

Lemtingas žingsnis

Visuomenėje susiklostė situacija, kai tapo savotiškai nebepatogu vadintis jogu, jogos mokytoju, nes pagal nusistovėjusį štampą tampi fitneso treneriu. Gal tai savaime ir nėra negerai, tačiau vis tik ribota ir vienpusiška. Juk joga yra bent kiek daugiau nei fizinė mankšta, pratimai. Jogų mankšta yra tik mankšta. Jei sudėtingesnė, galima vadinti jogų gimnastika. Ir vis tik – kas plačiau? Tai tam tikras gyvenimo suvokimas. Išlaisvinantis suvokimas, nors yra ir kitų nuomonių. Joga – yra vadinama amžinąja Jungtimi. Kas su kuo jungiasi? Žmogus ir jį supanti aplinka. Žmogus ir jo aukštesnysis Aš. Žmogus ir Bendroji Sąmonė. Daug yra įvardijimų, tačiau suvokimas vienas.

Tačiau tam, kad jungtumeis, reikia suvokti savo paties dalis ir jas atskirti. Štai kūnas, štai protas, štai emocijos. O štai Tai, kas visa tai stebi, liudytojas, stebėtojas. Jis nekintantis ir realus, visa kita kinta mainosi, todėl atrodo lyg iliuzija. Gal taip ir yra? Tai reikia išsiaiškinti, tačiau kol kas – visos paminėtos dalys turėtų imti sutarti viena su kita, bendradarbiauti. O Stebėtojas – liudyti.

 Tam, kad tai vyktų nereikia daryti nieko ypatinga, jokių ypatingų praktikų. Tik stebėti save, vystyti pastabumą, sąmoningumą kiekvieną akimirką. Dažniau lyg pašalinis praeivis stebėti savo mintis, emocijas, kvėpavimą. Mokytis būti pats su savimi.

 Žmogus ima nubusti, naujai matyti gyvenimo spalvas. Suprantama, tam, kad atsitiktų tie paprasti dalykai, kartais tenka paprakaituoti. O kartais – viskas savaime. Pagaliau, vis labiau jaučiant vienovę – pats žmogus tampa praktika. Jis savimi įkūnija Visatos tvarkos ir Teisingumo principus. Apie tai kalba visos religijos ir dvasinės kryptys. Joga nėra religija, tačiau jogo pasaulėžiūros harmonijoje ir Vienovėje talpinasi jos visos. Tai gyvenimo pusiausvyra, sintezė, darna. Būtis be vidinių konfliktų, nors tai tik siekiamybė daugeliui. O tuomet jau galima jungtis… Žinoma, viską supaprastinu, nes daugelis dalykų vyksta nepastebimai ir vienu metu.

 Gyvena toks žmogus tyliai, beveik neišsiskirdamas iš aplinkos. Gal tik akys gilesnės ir ramybė spinduliuoja. Bet ir tai ne visi pajaučia, gi ne visiems ir reikia. Toks jogas ne išorei, ne formai ir pasimėgavimui. Sako, jis nieko neveikia, atseit, dykaduonis… Jis ramiai žiūri į tokius priekaištus. Gal pamažu žmonės ims suprasti, gal užaugs?

 Būti Darnoje (Dharma), kai „karmos“ pamažu išeina, valosi, kai kūnas tampa švarus visais lygmenimis. Tuomet žmogus ir ima suprasti, jog nėra vien kūnas. Dar kai kas? Ši amžinoji Šviesa, kuri buvo visada jumyse ir aplink jus. Nieko nėra atskirta. Esame save suvokiančios Visumos dalys. Kurios peržengia individualų žinojimą tapdamos sąmoninga visatos dalele – visuotine kuriančiąja energija. Visa tai priklauso mums. Visa tai ir yra Joga. Ir daug daugiau, nei tai. Ir mažiausios gyvenimo dalelytės – taip pat joga.

 Niekas neatsiranda iš karto šiame fiziniame pasaulyje, viskas turi laiko ribas. Pasėjama sėkla, ji subrandinama ir pagaliau pražįsta medis, kuris rudenį duoda vaisių. Žmogus norėtų, kad visas dvasinis vyksmas vyktų greitai. Tačiau laiko ribos nenumaldomos. Taip visur: rugys išauga laiku, gėlė pražįsta laiku. Vieną ankstų rytą atėjęs pamatai pražydusį lotosą, lyg būties stebuklą. Ir tu Žinosi, jog tai – Tikra, nėra ko pridėti ar atmesti, tik priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Ir būvoti šiame stebuklų lauke.

 Kam mums visiems to reikia? Kad dingtų nepasitenkinimas ir kančia, kad jaustume gyvenimo pilnatvę, kad kvėpuotume pilna krūtine, kad džiaugtumėmės kiekviena išaušusia diena, kad taptume sąmoningais žmonėmis, atsakingais už savo poelgius, žodžius ir mintis. Tam ir reikalingos jogos praktikos. Berods taip. Tačiau… kas už viso to slypi? Protas, emocijos, iliuzinis ego, tapatinamasis su visu tuo, kas nesi Tu? Tai ko mums trūksta, jei esame Gyvenimo Stebukle?

 Kažkas skirsto gyvenimą į teoriją ir praktiką. Kažkas skirsto dvasines praktikas į teorinę bei praktinę dalis. Kažkas viską skirsto. Atskyręs ima ir supriešina. Įsiklausyk į Didijį Kvėpavimą, iš kurio gimsta viskas, ką matai: visoks įkvėpimas, gyvi paveikslai, gyvi tekstai ir dar daug nuostabių gyvasties skvarmų (formų). Ir niekas nepradingsta be pėdsako. Tai taip pat nuostabu.

 Pradėkim nuo mažo – atlikim hatha jogos pratimus, pasimelskim, skirkim dvasinei higienai bent 5 minutes per dieną. Juk fizinei higienai skiriame daug daugiau. Argi dvasinė mažiau svarbi? Taip gyvenimas pamažu keičiasi, nes keičiasi požiūris į jį. Netgi šie hatha jogos pratimai nėra tiesiog sportas. Nors galima pavadinti ir taip. Sustiprėja kūnas, gerėja sveikata. Tačiau svarbiausia – išmokstame būti sąmoningi. Išmokstame gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo, vidinės nuovokos ir laisvės pojūčio. Imame žadinti savo miegantį vidinį dvasinį žmogų. Išmokstame draugauti patys su savimi, o jau po to – su visu tuo, kas būtavoja aplink mus.

 Todėl JOGA nėra vien fiziniai pratimai, kaip kai kas galvoja. Nedera dalies priimti už visumą. Bet ir supriešinti su ta Visuma nedera. Sudėkim ir gausim gražią gyvenimo mozaiką. Kas yra joga, kiekvienas turi atrasti atsakymą pats – paniręs į Sąvastį, Oumenį į Būvą. Tiesiog būti. Kaip tai svarbu… Čia kiekvienas – savos vidinės visatos atradėjas. Tai džiugus darbas, kurį turi padaryti pats.

 Vienoje iš mūsų Šventklajūnų į Indiją nutarėme, kad nuo šiol meditaciją vadinsime būva. Talpus žodis, išreiškiantis šį tikrą, sąmoningą buvimą. Lyg kelias, lyg ir (ne)kelias…

Gera ir laisva tai suvokti. Čia mes surasime vienas kitą, ir jau niekad nebūsim vieniši ir nuskriausti. Būsim laisvoje ir pilnatvėje. Toks šviesus lemties neišvengiamumas.

Tebūnie jums Šviesu.

R.G.Narajanas, 2008 – 2013 m.m.

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 www.yogi.lt

P.S. Taip kažkada buvo pasakyta: Joga ar bet kokia kita dvasinė kryptis yra vertinga tiek, kiek sugeba sintezuoti, kurti harmoniją ir pusiausvyrą, ieškoti sąmonės centro. Ir ši joga esate jūs pats. Kitu atveju, įvairios koncepcijos sukuria intelektualinę ar emocinę vergiją. Ir jūs sukatės ratu, kartu su savo karmomis ir prisirišimais. O jūs gimę būti laisvi. Jūs galite priimti, galite susivokti, tačiau visuomet būtina Prisiminti, Suvokti, kad jūs nesate tai. Jūs nesate tos įvairios idėjos ir koncepcijos. Stebėtojas yra ne teorija, o praktika. Ir stebėtojas visuomet stebi pats save.

Lemtingas žingsnis

Lemtingas žingsnis