Niekas nesusaisto Palaimintųjų. Nei Dievybės, nei formos; nei norai, nei protas; nei vienokia ar kitokia gyvenimo kokybė. Jų esmė tyras gyvenimas, tyras buvimas ir tyra valia; tyra meilė ir tyras ketinimas; tai yra visa, ką gali pastebėti nežinantis žmogus ir tai tik iš dalies.

Palaimintųjų nėra ir visgi jie yra. Palaimintieji nežino nieko, tačiau visgi Jie žino viską.

Palaimintieji nemyli, tačiau visgi neša mums dieviškąją meilę.

Palaimintieji neprisimena, tačiau visa – Jų atmintyje.

Palaimintieji gyvena bęsąlygiškos vienumos sąlygomis, tačiau Savo valia gali priimti formą.

Palaimintieji visada sutinkami aukštoje, ypatingoje vietoje, tačiau dažnai gali vaikščioti žeme fenomenaliame pasaulyje.

Palaimintieji nepasirodo formos pagalba, tačiau Jie – visos formos, visi ketinimai.

…

Neigimas seka neigimą vien tam, kad būtų iš karto paneigtas ir parodytų, kiek Palaimintųjų gyvenimas yra atskirtas nuo formos ir vis dėlto ją savyje talpina.

…

Todėl būk džiaugsme, o klajūne kelyje į Nušviestąjį Buvimą, nes įgyjimas ir praradimas – vienas ir tas pats; tamsa ir šviesa amžinai atveria Tiesą; meilė ir norai amžinai iškviečia Gyvenimą.

Niekas nedingsta, išskyrus skausmą. Nieko nelieka, išskyrus palaimą – tikrojo žinojimo, realaus prisilietimo, dieviškosios šviesos, Kelio į Dievą palaimą.

„Senovės Komentaras“, iš Pakylėtųjų Mokytojų archyvų.

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt