Pasirinkimas reiškia sąmoningumą – aukštą sąmoningumą. Jo neturėdami, neturite ir pasirinkimo. Pasirinkimas prasideda tada, kai liaujatės tapatintis su protu ir jo veikimo programomis, kai imate būti tik čia ir dabar. Kol nepasiekėte šios pakopos, dvasine prasme esate pasąmoningi. Tai reiškia, jog esate priversti mąstyti, jausti ir veikti tam tikru proto nustatytu būdu.
Niekas nesirenka nedarnos, pykčių ir skausmų. Taip pat niekas nesirenka beprotybės. Šie dalykai randasi todėl, kad nepakankamai esate čia ir dabar, jumyse trūksta šviesos, kuri įstengtų išsklaidyti tamsą. Jūs esate ne visiškai čia. Dar nesate pakankamai atbudę. Ir kol kas jūsų gyvenimą tvarko protas.
Lygiai taip pat, jei nesutariate su savo tėvais, jei vis dar laikote užslėpę apmaudą dėl jų elgesio, dėl to, ką jie padarė ar ko nepadarė, tai jūs vis dar tikite, kad jie galėjo pasirinkti – kad jie galėjo pasielgti kitaip. Visuomet atrodo, kad žmonės turėjo pasirinkimą, bet tai – menamybė. Nes kol jūsų gyvenimą tvarko protas, besivadovaudamas savo programomis, kol jūs su juo tapatinatės, tol neturite jokio pasirinkimo. Jokio. Kaip galite rinktis, jei jūsų čia net nėra. Susitapatinimo su protu būsena yra sunki nedarna. Tai – pamišimo pavidalas.
Bemaž kiekvienas daugiau ar mažiau yra apsėstas tos negalios. Bet kai tą suprantate, jūs liaujatės tuos žmones smerkti. Argi galima piktintis kieno nors liga? Vienintelis deramas atsakas yra atjauta.
Jeigu jus valdo protas, jums teks kentėti savo pasąmoningumo padarinius, jūs vis kursite naują skausmą. Vilksite baimės, pykčių, vargų ir kančios naštą. Ir ta kančia neišvengiamai vers jus ieškoti išeities iš pasąmoningumo būsenos.
***
Neįmanoma iš tiesų atleisti sau ir kitiems, kol savo savimonę jūs kildinate iš praeities. Iš tikrųjų atleisti galima tik prisilietus prie šios akimirkos jėgos, prie tikrosios savo jėgos. Ši akimirka atima galią iš praeities, ir jūs imate suvokti, kad visi jūsų ar jums kada nors padaryti veiksmai neturi visiškai nieko bendra su jūsų spindinčia esybe.
Kai atsiduodate tam, kas Yra, ir pasineriate į šią Akimirką, praeitis netenka savo galios. Praeities jums nebereikia.
Ši Akimirka – štai kur yra visa ko esmė.
***
Kadangi pasipriešinimas yra neatskiriamas nuo proto, tai pasipriešinimo atsižadėjimas – nuolankus atsidavimas – drauge yra proto viešpatystės pabaiga, to apsišaukėlio, apsimetusio „jumis“, galas, netikro dievo demaskavimas. Tada pranyksta bet koks smerkimas ir neigimas.
Atsiveria Esaties erdvė, kurią buvo užtemdęs protas.
Netikėtai jumyse įsiviešpatauja didinga tyla, neišmatuojama ramybė.
O iš jos sklinda džiaugsmas.
Šiame džiaugsme – meilė. O pačioje šerdyje slypi šventumas, neapčiuopiamybė – tai, kam neįmanoma suteikti jokio vardo.
Ekartas Tolė „Šios akimirkos jėgos pratybos“
***
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
Čia ir dabar. Himalajai, Kullu slėnis, Indija. 2010 metai.
Daivos Kaminskaitės nuotr.