Kalėdiniai padrąsinimai

Esu laisvas ir džiaugsmingas žmogus. Šlovė Viešpačiui, OM

***

Niekada nenusiminkite, net kai atrodo, kad „viskas baigta“. Netgi tada, kai rodos, kad saulė jau nepatekės. Atskirk save tikrąjį nuo to, kas praeina ir kinta. Kitimų Visatoje, būk pats savimi. Nebus daugiau kančios, mano drauge. Kai sutemsta aplink, išlenda atrodžiusios gerai paslėptomis baimės ir demonai. Tačiau tai tik proto – jausmų ateinančios ir nueinančios konstrukcijos. Kas praeina, o kas pasilieka? Kas stebi tai, kas pasiliko? Kas esi, žmogau, – ir vėl klausiu tavęs?

Jei esi baimė – stebėk ją, susiliek ir ištirpdyk (ją) Stebėtojo šviesoje. Juk žinai, kad saulė visuomet pakyla. Ir tamsa išsisklaido. Išsisklaidžius tamsai, išnyksta ir tokiais grėsmingais atrodę demonai ir tavo proto – juslių (sukurtos) baimės. Net jei jos giliai, – nereiškia nepasiekiamos ir neįveikiamos.

Kiek daug matau nusivylusių, kiek daug užgesusių akių. Kvailystės ir paikystės tai, – vaiko ašaros greitai išdžiūva. Nėra ko sielotis, kai jums priklauso Viskas, visa Visata. Kai Viešpaties Angelai jums šoka Šventų Kalėdų šokį – sugrįžtančios saulės Misteriją – pažadinančią Naujam Gyvenimui. Naujam Suvokimui.

Nemarioji Dvasia, buvai čia visada ir visada čia ir anapus pasiliksi. Kai protas tyli, atsiskleidžia amžinosios sąmonės – sąmoningumo slėpinys.

Neturite nusiminti, jei atrodo, nesiseka. Nematote visų karmos gijų, negalite ir įvertinti. Kas atrodo gera šiandien, nebus gera rytoj. Kas „gera“ kūnui, ne visuomet gera sielai. Jums gera – tai, ką patys suvokiate šiandien, ar tai, kas yra gera (gėris) Kosmosui, Visatai per amžius ir už amžių? Kokias mintis ir suvokimus Jis atliepia?

Nereikia skubėti, nereikia vertinti to, ką įvertinti sunku. Pasirinkimas egzistuoja – ir štai jo nėra. Kai neskubėsite, pati Visata pateiks patį išmintingiausią patarimą – jį reikia išgirsti, neatmesti ištiestos rankos, neneigti To, kas nepaneigiama, kas YRA teigimas.

Įtvirtinus save kaip praeinančių pasireiškimų Stebėtoją, atsiveria tiesiog įdomių nerealumų panorama. Tapatintis su ja neišmintinga. Esu Tas, kas Esu. Nesu tas, kas nesu.

Kai liūtas sužino, kad jis yra Liūtas (Būti), nes tokiu yra gimęs, avelė jo viduje mažėja ir ištirpsta. Visatos karalius sužino savo galią, savo laisvės ir atsakomybės ribas bei riboženklius. Avelė ir liūtas tampa viena – tai įkūnyti viename Nuolankumas ir Valia.

Kalno Mokytojas, 2010.12.14.

P.S. Nuolankumas ir valia reiškia nuolankiai veikti, judėti pirmyn džiaugsme ir triūse. Nuolankumas be Valios yra bergždžias, valia be nuolankumo – ego priebėga ir stovintis, ledo sukaustytas vanduo.

***


SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Linos Ažubalienės nuotr.

1 komentaras

Komentavimo galimybė išjungta.