Tiesa ir žmogaus veržimasis į ją – amžini; pasaulyje nėra ir negali būti jėgos, kuri tai pranoktų; visas pasaulis gali žūti, ir užslinkusioje Kali Jugoje gali likti tik vienas žmogus, bet ir  tada Tiesa tebežėrėtų jo širdyje, o dvasia ir toliau tebesiveržtų į ją.

Vladimiras Šmakovas, 1916 m.

*

Kurs veikime mato neveikimą, o neveikime – veikimą, tas žmonėse yra budrus ir veikdamas pasilieka iškilęs. Kurio visi žygiai daromi be geidulių ir svajonių ir sutirpsta išmanymo ugnyje, tas budinčiųjų vadinamas išminčiumi. Nebekibdamas prie savo veiklos davinių, visuomet patenkintas, veikime būdamas nepriklausomas, tas žmogus ir veikdamas nieko neveikia.

Vydūno versta BHAGAVADGITA

*

Jūs apsupote save savo asmeniniais sapnais, ir šis sapnas tęsis tol, kol nepabusite.(…) Kada žvilgsnis aiškus, kada jutimai sujautrėję darosi aišku, kad yra tik Dievas.

Kai kada Dievas- tai žalias medis, kai kada ryški žvaigždė, kai kada gegutė, o kai kada gėlytė. Dievas- kartais vaikas, kartais upė, tačiau viskas kas yra- tai Dievas. Kai tik pradedi iš tiesų matyti, visur aplink tik Dievas.

Osho

*

Daugelis yra savo pačių aistrų ir įsitikinimų nelaisvėje, sukurdami aplink save nepriėmimo ir atstūmimo aplinką. Kaip su tokiais virpesiais galima prieiti prie Mokytojo spindinčios auros?

Jūsų veržimasis yra sulaikomas jūsų tinklo, praplėšti kurį galite tiktai jūs patys. Jūs gyvenate lyg savo minčių kokone, o griežti įsitikinimai padaro šį tinklą tvirtu, lyg kalėjimas.

Jūs veržiatės į Šviesą, į laisvę ir tuo pačiu metu nenorite tapti minkštais. Jūsų pasipūtimas kartu su jūsų prietarais sulaiko jus klydimų žiedo viduje, už kurio sienų yra laisvė.

Tatjana Platonova

*

Paleiskite prisirišimus prie netikrovės, tada tikrovė greitai ir lengvai įžengs pati. Nustokite įsivaizduoti, kad esate kas nors ir ką nors darote – nušvis suvokimas, kad esate šaltinis ir visko šerdis. Kartu ateis didžiulė meilė, kuri nėra pasirinkimas, lemtis ar prisirišimas, bet galia, kuri visus dalykus padaro vertus meilės ir mylimus.

Nisargadatta Mahardžas

*

Kai nutolsta pasaulis – priartėja DIEVAS…

Rasa, 2012.03.02

*

Ant mano sienos jau kelinti metai stovi laikrodis. Kartais aš prieinu prie sienos ir kurį laiką stoviu kartu su juo. Širdin smelkiasi tylusis džiaugsmas.

Juozas Erlickas

*

Kiekvienas žmogus iš tiesų yra pats sau kelias. Tačiau tik tuomet, kai jis tvirtai įvaldo savo asmenybę bei savo pabudintos dvasinės valios jėgą, kai pripažįsta, jog asmenybė tai ne jis pats, o tas įrankis, kurį jis pats – milžiniško darbo – pagalba sukūrė savam naudojimui ir kurio pagalba, palaipsniui vystydamas savo sąmonę, jis pasieks gyvenimą virš asmeniškumo. Kuomet jis sužinos, kad tik tam būtavoja (egzistuoja) jo keistas ir sudėtingas, atskiras gyvenimas, tik tuomet jis Kelyje.

Šviesa Kelyje

*

Visi rečiausi, nuostabiausi dalykai, kurie pasirodo vienose ar kitose knygose, prie ko mus kartais atveda kokie nors Gamtos reiškiniai, tėra tik užuominos, tik išmėtytas masalas, turintis priminti žmogui, kad Gamtos įsčiose slypi dar aukštesnė Tiesa.

Ekartshauzenas

*

Aš kiekvieną kartą sugrįžtu prie vieno ir to paties – kaip surasti tikrą pasaulį? Tikru pasauliu vadinu ne tai, ką kiti, matyt, turi omenyje. Tikras pasaulis – tai pasaulis, kur kiekvieną akimirką tu viską jauti iš naujo, kai pojūčiai neatbukę, kada visą laiką viskas iš tiesų švyti. Turbūt, tai yra pasaulis, pamatytas angelišku žvilgsniu. Jis visą laiką yra. Tiesiog žmogaus pojūčiams būdinga atbukti, todėl, naudodami paruoštas gyvenimo formules, štampus, mes to pasaulio paprasčiausiai nepastebim…

 BG

*

Mes niekada negyvename dabartyje, visi kažko tikimės iš ateities ir skubiname ją, lyg ši vėluotų, arba išsikviečiame praeitį ir bandome ją susigrąžinti, lyg ji būtų pasitraukusi per anksti. Mes tokie nesusivokę, jog klaidžiojame laike, kuris mums nepriklauso ir nepaisome to vienintelio, kas mums duota.

Blezas Paskalis. Mintys.

*

Mokinys: “Aš dabar jau nepajėgčiau atlaikyti, kad kas nors atitraukinėtų mane nuo pasiekimų. Kaip man tai pasiekti trumpiausiu keliu?”

Mokytojas: “Eik pačiu sunkiausiu keliu. Imk tai, ką pasaulis atstumia. Nedaryk to, ką daro pasaulis. Eik prieš pasaulį visais jo keliais. Ir tada tu pasieksi tai trumpiausiu keliu”.

Jokūbas Biomė

*

Pasaulis yra gražus. Tačiau dabar aš nekalbu apie jūsų pasaulį, aš kalbu apie savo pasaulį. Jūsų pasaulis išsigimęs, jis sukurtas jūsų „aš“, tai projekcijų pasaulis. Jūs naudojate tikrąją tikrovę kaip ekraną, kuriame atsispindi jūsų asmeninis įsivaizdavimas apie pasaulį.

Kada aš sakau, kad pasaulis realus, tai neįtikėtinas, stebuklingas pasaulis- spinduliuojanti begalybė, pripildyta šviesa ir džiaugsmu. Tai amžina šventė – aš kalbu apie savo pasaulį. Jisai gali tapti jūsų, reikia tik atsibusti.

Osho

*

Šiam pasauly visko būna. Atsimerki vieną rytą ir nežinai: verkti ar juoktis?

Bet užsimerki ir viskas praeina.

Juozas Erlickas

*

Tas žmogus, kuris ras savyje pakankamai dvasinių jėgų, kuris iš tikrųjų trokšta Neginčijamos Tiesos, kuris sugebės įžibti savyje neblėstančią Amžinybės siekimo liepsną, sugebės rasti visas tam reikalingas priemones! Siekiant sėkmingai žingsniuoti Tiesos ieškotojų kančių keliais, reikia viską paaukoti, viską iškęsti, nesustoti prieš jokią kliūtį, netikėti niekuo, išskyrus vidinį širdies balsą.

Vladimiras Šmakovas, 1916 m.

*

Man niekada neteko sutikti aklatikio (fanatiko), turinčio humoro jausmą. Taip pat niekada neregėjau smalsaus fanatiko. Fanatikas yra tarsi vaikščiojantis šauktukas. Jei tik galėčiau įtikinti fanatiką nuryti du arbatinius šaukštelius smalsumo ir du arbatinius šaukštelius humoro dukart per dieną – ryte ir vakare – galbūt galėčiau pretenduoti jau ne į Nobelio literatūros, bet į Taikos premiją. (…)Žmogus, turintis humoro jausmą, išsiugdo ir tam tikrą reliatyvizmo suvokimą. Dalykai gali atrodyti vienaip, tačiau gali atrodyti ir kitaip.

Amos Oz

*

Tuomet, kai tu sąmonėsi ir nusilenksi, žvaigždės šviesa įsidegs vis skaisčiau. Tuomet tu patirsi, kad kelio pradžia yra atrasta. O kuomet tu pasieksi jo pabaigą, ta šviesa netikėtai pavirs beribiu švytėjimu.

Šviesa Kelyje

*

aštuoniasdešimt tūkstančių pasaulių

praeiti reikia grįžtančiam namo

ir visa tai ką nešasi jis saujoj

ugnis ir oras žemė ir vanduo

Aidas Marčėnas

*

Kad taptum žinojimo žmogumi, turėtum būti kariu, o ne inkščiančiu kūdikiu. Kovoti nepasiduodant, nesiskundžiant, neatsitraukiant, kovoti iki tol, kol nepamatysi. Ir visa tai vien tam, jog suvoktum, kad pasauly nėra nieko, kas turėtų svarbumą.

Karlosas Kastaneda

*

Susitelkite į save, suvokite savo pačių buvimą. Stebėkite, kaip jūs veikiate. Stebėkite motyvus ir veiksmų rezultatus. Ištirkite kalėjimą, kurį pasistatėte dėl neišmanymo.

Pamatykite, kaip jūs veikiate, stebėkite motyvus ir veiksmų pasekmes. Žinodami, kas jūs nesate, pradėsite pažinti save. Kelias į save yra per atsisakymą ir atmetimą. Kai būsite įsitikinę, kad nieko daugiau negalite užtikrintai apie save pasakyti, išskyrus „Aš esu“, ir kad tai, į ką galima besti pirštu, negali būti jūsų savastis, tada „Aš esu“ ateina pabaiga. Jums jau nebereikia žodžiais išreikšti to, kas esate.

Sri Nisargadatta Maharaj

*

Ką gi daryti, kaip atpažinti? Giliai įkvėpti ir iškvėpti. Sustoti. Sugrįžti į Šerdį, iš kurios viskas ir kyla ir sugrįžta. Visi sąlygiškumai yra laikini ir baigtiniai. Tapti Vaiku, atgauti pirminę tyrą sąmonę. Tada (jei ši Malonė nusileis į jus) sustos visi vertinimai ir lyginimai, protas ims jungti, o ne skirti. Štai šis Atpažinimas. Visas mano “mažasis žinojimas” yra sąlygiškas ir ribotas. Didysis gi Žinojimas žodžių neturi, dėl jo nereikia kovoti, jo nereikia “nešti”, jis neprašo misionierių pagalbos. Jis Yra. Visad šalia.

RG

*

Kiekvieną dieną bent valandą praleiskite sėdėdami tyloje. Nueikite prie upės ar į sodą, nueikite bet kur, kad jums niekas netrukdytų. Atpalaiduokite kūno raumenis, užsimerkite ir tarkite savo protui:

„Nagi, pirmyn! Daryk ką tik nori. O aš stebėsiu tave.

Ošo

*

Kartą Chodža Nasredinas kreipėsi į žmones, tardamas tokius žodžius: „Žmonės, ar norite žinojimo be sunkumų įveikimo, tiesos be klydimo, pasiekimo be pastangos, judėjimo pirmyn be aukos?“

Ir visi pradėjo šaukti: „Norime, norime!”

„Puiku, – pasakė Nasredinas, – Aš taip pat noriu, ir jeigu kada nors sužinosiu kaip tai padaryti, su džiaugsmu pasidalinsiu su jumis“.

*

Koks bebūtų veikimas, nukreiptas į tai, kad apribotų gyvą būtybę jos vystymiesi – Išminčiaus akyse yra blogis; o koks bebūtų veikimas, padedantis gyvai būtybei atskleisti joje paslėptą dieviškąją esmę, – yra gėris.

J.P.Blavatskaja „Karma“.

*

Taip, taip taip! Mes skaitome tūkstančius knygų, bet niekada neskaitėme savęs. Mes vaikštome į šventyklas, bet niekada nebuvome savo širdyje.

 Bulleh Shah

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt