1914m. Birželio 26 d.

Sveikinu Tave, o Viešpatie, pasaulio Mokytojau. Duok mums jėgų atlikti savo darbus be prisirišimo prie jų ir išvystyti žmogiškuosius gebėjimus be asmeniškumo saviapgaulės ir menamo gyvenimo jame. Sustiprink mūsų tikrovės matymą; padaryk tvirtu mūsų bendrumo/vienybės suvokimą; išvaduok iš nežinojimo ir visokios tamsos.

Mes neprašome, kad šis įrankis taptų tobulu, žinodami, kad sąlygiškame pasaulyje visi tobulumai taip pat yra sąlygiški. Šis įrankis, kad būtų pritaikytas veikimui šiame pasaulyje ir sugebėtų veikti, turi jam ir priklausyti. Tačiau sąmonė, kuri apsireiškia, turėtų tapatintis su Tavimi, ji turi būti suvokta esant visuotine ir amžina, įkvepiančia gyvybę įvairiausiems besikeičiantiems kūnams.

O Viešpatie, suteik mums galių, kad mes galėtume pakilti virš įprastų pasireiškimų ir jų pavidalų taip, kad Tu galėtum atrasti įrankius, reikalingus naujam Tavo apsireiškimui.

Neleisk mums prarasti šio tikslo matymo; suteik mums galimybę visada būti vienovėje su Tavo jėga, ta jėga, kuri žemėj dar nežinoma ir kuriai atsiskleisti/ atverti Tu suteikei mums būdus.

Gilioje būvoje esant, te visi apraiškų būviai pašvenčia save Tavo pasireiškimui.

***

1914 m. Vasario 23 d.

Padėk mums, o Viešpatie, kad taptume vis labiau ir labiau suvokiantys Tavąją Rėdą tokią, kokia ji yra. Ir būtume vienovėje su ja, – taip, kad mes galėtume puoselėti jos raišką visuose gyvenimo pasireiškimuose.

Viešpatie, pagelbėk man , kad galėčiau tapti savo klajojančių minčių šeimininku, kad gyvendamas Tavyje, galėčiau matyti gyvenimą tik per Tave. Ir tegu medžiaginės tikrovės regimybės pasibaigia ir tebūna jos perkeistos į platesnį suvokimą, sandoroje su Tavo amžinąja tikrove.

Leisk man nuolat gyventi Tavo dieviškoje Meilėje, taip, kad tai gyventų manyje ir per mane.

Suteik man jėgų, kad tapčiau stropiu ir aiškiai matančiu padėjėju, ir tegu viskas manyje paskatina Tavųjų pasireiškimų gausybę.

Aš žinau visą savo netobulumą, savo sunkumus, savo silpnybes, jaučiu visą savo neišmanymą, bet aš atiduodu Tau visą savo tikėjimą ir lenkiuosi Tau tyliame atsidavime.

***

1914 m. Gegužės 25 d.

O Dieviškasis Meilės ir Tyrumo Mokytojau, padėk šiame paskutiniame tarpsnyje mano smulkiuose darbuose. Tegu šis įrankis, kuris nori Tau vertai tarnauti, būna išgrynintas nuo viso savininkiškumo, visų klaidų, viso neišmanymo, – taip, kad niekas šiame įrankyje nepakenktų, neiškreiptų ir nestabdytų Tavojo veikimo.

Kiek daug mažų užkampių slepiasi šešėlyje, toli nuo Tavo spindinčios šviesos pilnatvės: dėl to aš prašau aukščiausiosios laimės, ateinančios iš šio spindėjimo.

Ach, būti tyru, skaidriu kristalu, kuris praleistų Tavo dieviškąjį spindulį be užtemdymų, nuspalvinimų ar iškraipymų! – ne dėl troškimo būti tobulu, bet, kad Tavo darbas būtų atliktas kiek įmanoma geriau.

Ir kai aš šito Tavęs prašau, tas ‘Aš’, kuris kalba su tavimi visoje Žemėje, trokšta būti tuo tyru deimantu, puikiu Tavo aukščiausios šviesos atspindžiu. Tegu visos žmonių širdys plaka mano širdyje, visos jų mintys virpa mano mintyse, menkiausias paklusnaus gyvūno ar kuklaus augalo noras susivienija su mano didžiuliu įkvėpimu, ir visa tai pakyla į Tave, kad išsiveržtų į Tavo Meilę ir Šviesą, taip verždamiesi į aukščiausią susitikimą, kad pasiektų Tave ir pagrobtų Tave iš Tavo paties nejudančios palaimos ir, kad Tu pervertum šią tamsos kančią ir perkeistum tai į begalinės meilės Dieviškąjį Džiaugsmą, kuris pats save skleidžia ir yra pasitikinti ramybė, besišypsanti Tavosios apjungiančios Vienybės tikrumu.

O mano Mielas Mokytojau, tu esi Pergalėtojas ir Pergalė, tu esi Šventėjas ir Šventė.

Mirra Alfassa – Motina. “Maldos ir meditavimai”

vertė Renata Nirvani

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Suvokimas yra aukščiausia dermė (darna).

www.yogi.lt