J.P.Blavatskaja: Aukso pakopos

Darnus gyvenimas,
Atvira sąmonė,
Švari širdis,
Aštrus protas,
Šviesus dvasinis suvokimas,
Broliškas jausmas visiems;

Pasiruošimas suteikti ar gauti patarimą ar pamokymą,
Ištikimybė priedermei prieš Mokytoją,
Savanoriškas Tiesos priesakų vykdymas,
jeigu mes pasitikime Ja ir manome, kad Mokytojas Ją išreiškia;

Narsus susivaldymas sutikus asmeninę neteisybę,
Drąsus dėsnių skelbimas,
Didvyriškas artimo gynimas nuo neteisingų užpuldinėjimų,
Žvilgsnis, nuolat nukreiptas į žmogiškojo vystymosi ir atsiskleidimo idealą,
kurį suteikia slaptasis mokslas – Gupta Vydija

Tokios yra aukso laiptų pakopos,
kuriomis mokinys galės pakilti į Dieviškosios Išminties Šventyklą.

J.P.Blavatskaja

PS. Šiais laikais, rodos, viskas yra atverta, tačiau tampa sunku atsirinkti. Sunku ir atskirti – tikra nuo netikra, amžina nuo laikina. Gupta Vydija yra paslėpta kiekvieno žmogaus širdyje ir prote, jo vidinėje esybėje. Taip sunku nusimesti suvokimą dengiančias marškas…

Mokytojas išorinis padeda mokiniui žengti tuo keliu. Tikrasis, Amžinasis Mokytojas yra vidinis vedimas. Bebalsis balsas, kalbantis žmogui širdies ir proto gelmėse. Nurimus išorinėms bangoms, jis vis labiau ir geriau girdimas.

Darnos ir skalsos siekimas nėra savitikslis: tai sveikatos, susivokimo ir žmogaus vidinės laisvės laidas. Tik atvira sąmone žmogus gali patirti giluminį atpažinimą – už proto riboženklių, už jausminių audrų ir savininkiškų aistrų.

Žmogaus savybės, jo charakteris – tai leidimas į dvasinį pasaulį. Ir ne tik į jį… Net ir suvokdamas to, ką vadiname „charakteriu“ laikinumą, trapumą ir menamumą, jo pagalba žmogus tiesiasi, atbunda iš didžiosios majos (regimybės) miegų.

Veržimąsis į Tiesą, kuri neturi žodžių ir sąvokų. Tai Tiesa už laiko ir erdvės, už priežasties. Tai Amžinybės akimirka. Ir atsidūręs joje žmogus nebegyvena praeitimi ar ateimimi, jis yra DABAR.

R.G.Narajanas

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Ladakas

Parašykite komentarą