Ištrauka iš Patandžalio jogos sutrų apie stebėtojo išsilaisvinimą.
Rišis Patandžalis sako:
„Jei dėl visaapimančios jogos išnyksta nežinojimas, stebėtojas ryžtingai atsiskiria nuo to nežinojimo ir išsilaisvina.“ (II.25)
tadabhāvātsaṁyogābhāvo hānaṁ taddṛśeḥ kaivalyam
tat = tai
abhavat = dėl nebuvimo
samyoga = tikrasis apsijungimas
abhavah = nebuvimas
hanam = panaikinimas
tat = tai
drisheh = matančiojo
kaivalyam = išsilaisvinimas
“Tai” suvokimas yra Vydija, o nesuvokimas – nevyda. Jogos pagalba matytojas arba stebėtojas suvokia save ir nebesitapatina su nežinojimu. Šis matančiojo ryšys su medžiaga yra ryžtingai perkertamas ir stebėtojas išsilaisvina.
Minėta jungtis yra purušos (dvasios) ir prakriti (medžiagos arba materijos) apsijungimas. Svamis Satjananda sako, kad šio apsijungimo priežastis yra nežinojimas, nesuvokimas. Kai priežastis išnyksta, išnyksta ir pats apsijungimas. Šis ryžtingas jungties perkirtimas yra vadinamas hana.
Tad Patandžalis kalba ne tik ir ne tiek išorės pasaulį, kiek apie proto (tapatinimosi) ir stebėtojo atskyrimą. Jis yra kelias į laisvę, iš kančios į ramybę, darną ir pusiausvyrą. Šis veiksmas įvyksta įgyjant vydą (vidya) – žinojimą, suvokimą. Žinojimas atsiranda tada, kai pašalinamas nežinojimas – nevyda (avidya). Nežinojimas pašalinamas ryžtingu atskyrimu, veržimuisi.
Visada sunku žodžiais apsakyti, kas yra Vydija, Žinojimas (tas, kur iš didžiosios raidės). Tačiau galime aiškiau apibrėžti ir atmesti nežinojimą, kuris yra tapatinimasis su laikinais pasireiškimais: kūnu-protu-jausmais ir jų kūriniais – sampratomis, nuomonėmis, sąvokomis, kūno poreikiais ir t.t. Tai, kas lieka po šio veiksmo ir bus Žinojimas.
Stebėtojas (puruša) mato, tačiau nedalyvauja, jis tik liudija vyksmą. Liudydamas, tačiau nesitapatindamas, jis gali matyti aiškiai. Šis aiškumas yra atskyrimas tikra nuo netikra. Stebėtojas išlieka sąmonės šerdyje, savo šventojoje esmės ašyje, nutraukdamas tiesioginį ryšį su gunų pasireiškimais (tapatinimosi/nesitapatinimo prasme).
Tuomet jogas giliau suvokia pasaulio dvilypumą ir iš to sekančius dalykus – priežastis ir pasekmes. Toks nesavininkiškas žiūrėjimas iš šerdies į pakraščius, kai žiūrėjimas nesukelia prisirišimo (tiesiog stebėjimas) veda į išsilaisvinimą.
Pasak rišio Patandžalio, turi įvykti ryžtingas atskyrimas, įdedant visą agną. Stiprus veržimasis yra būdas pasiekti suvokimą.
Šis Stebėtojo atsiskyrimas nuo proto yra sąmonės apribojimų panaikinimas, lyg pančių nusimetimas. Matantysis (puruša) tuomet yra tyroje būsenoje, tikrame savo pavidale, matydamas pasaulį tokį, koks jis yra Tikrovėje, nebesijungdamas su gamtos (gunų) pasireiškimais, kurie matymą iškreipia. Kai dingsta kančios priežastis (nežinojimas), išnyksta ir pati kančia, – ateina išsilaisvinimas.
Koks gi to išsilaisvinimo būdas?
Patandžalis atsako antrosios dalies 26 sutroje:
„Veržimasis arba ryžtingas (nesugriaunamas) tikrovės suvokimas yra nevydos (avidya) sunaikinimo priemonė“.
RG Narajanas
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Suvokimas yra aukščiausia dermė (darna).
www.yogi.lt
Ganga. Varanasis, žvilgsnis anapus…