Pilnatvės pamokos ( dar papildyta)

DSC081911. Tu miegi. Viskas gali būti ne taip, kaip atrodo tavo sapne. Tau reikia atsibusti. Tai pirmoji pamoka.

2. Busdamas tapk savo gyvenimo stebėtoju. Tu – ne veikėjas, tu – visų gyvenimo pasireiškimų viduje ir išorėje liudytojas. Tai antroji pamoka.

3. Žvelk į pasaulį lygiai ir ramiai, nesureikšmink nieko, kas vyksta. Kaip tai beatrodytų svarbu miegančiąjam. Jei sureikšminai – pastebėk tai. Tai trečioji pamoka.

4. Mintys ir jausmai/emocijos nepriklauso tau. Jos būvoja minčių ir jausmų vandenyne, o tu jas prisitrauki savo sąmonės virpesiais. Tai ketvirtoji pamoka.

5. Įvairius prisirišimus (prie žmonių, daiktų, aplinkybių, vietų ir t.t.) irgi pastebėk. Pastebėti jie neteks savo svarbos. Tuomet skleisis besąlyginė meilė jiems ir pasauliui. Tai penktoji pamoka.

6. Džiaugsmas, tylusis džiaugsmas (tai ne jausmas, o pati būties versmė) yra visur. Jis yra pats pasaulis, busdamas ramiai stebėk savo vidinį džiaugsmą. Tai šeštoji pamoka.

7. Suvokimas glūdi už proto/intelekto, protas gali padėti, tačiau dažniausiai trukdo. Pastebėk tai. Pastebėjęs žvilgtelėk, kas ten už jo. Tai septintoji pamoka.

8. Pusiausvyra ir darna – mintyse, jausmuose, žodžiuose ir darbuose – vartai į Suvokimą. Net jei darnos nėra dabar, ji yra giliau tavyje. Tai aštuntoji pamoka.

9. Atpažink kliūtis ir jos neteks savo galių, nes galėsi jas stebėti. Stebimos – jos nebe tavo. Tai devintoji pamoka.

10. Nebūtina nieko atsisakyti, nereikia nieko atmesti, plėsk tai, ką turi. Plėskis, plėskis, plėskis. Tai dešimtoji pamoka.

11. Atsibudęs – kelkis ir eik, arba lik ten, kur esi. Tai jau neturi jokios reikšmės. Jei šias pamokas išmokai, suvokei, imdamas gyventi iš tikro – tai, ką darysi (būsi), bus pripildyta suvokimo, meilės, darnos ir tylaus džiaugsmo. Tai vienuoliktoji pamoka.

***

P.S. Kaip visa tai padaryti? Kaip atsibusti? Nieko daryti nereikia. Įtvirtinkite vidinį Ketinimą atbudimui. Klauskite savo vidinio Mokytojo patarimo, klausykite sielos tylaus balso. Klauskite medžių, akmenų, vandenų, saulės, žemės ir dangaus. Jie nurodys kelius.

Laimos visiem, laimingo,

R.G. Narajanas

P.S.

Vienas iš rečiau minimų dalykų – nusimesti svarbumą. Žinoma, „nusimesti“ yra ne visai tinkamas žodis. Nieko nereikia mėtyti, – kas yra, tebūna. Atpažinkite tą svarbumą. Šis „svarbumas“ neatsiejamai susijęs su stebėtojo būsena. Kol tau kažkas „svarbu“ – tol tu nesi stebėtojas (stebėsenos būsenoje). Gal kažkas galėtų paklausti, o kaipgi su svarbiais gyvenime dalykais? Taigi atpažinus menamą (proto/jausmų) būseną „man tai svarbu“ – tikrai svarbūs dalykai sprendžiasi daug veiksmingiau, beveik savaime, sąmoningumo tėkmėje. O nesvarbūs, kuriuos anksčiau protas laikė svarbiais, ištirpsta arba stoja į savo vietą.

Meilė lieka kur buvus, o prisirišimai tirpsta toje atsiveriančioje Atpažinimo šviesoje. Tai naujas pasaulis, kuriame tu nebesi vien veikėjas, mėtomas vėtomas likimo srautų. Pradžioje tu imi stebėti. Stebėdamas atpažįsti. Svarbumas pasirodo ne toks jau ir svarbus. Taip „Nusimetęs“ svarbumą suvoki, kas tikra, o kas netikra. Tuomet imi susivokti, kur esi patekęs.

Jau žinai, kad esi ne tik veikėjas – vaidintojas, tačiau ir žiūrovas. Ir tuomet gali imtis savo gyvenimo režisieriaus darbo. Jis įmanomas tuomet, kai savininkas tavyje (ego) tiek sumažėja, kad žmogus imi savimi jausti gyvenimo tėkmę ir užmegzti ryšį su savo Aukštesniuoju Aš. Tuomet gimsta Vydija, dvasinis patyrimas. Tavo sąmonė gali pakilti aukštyn ir pamatyti pasaulį lyg iš „apačios“. Gali pasiekti pačią būties šerdį, kurios ašis yra visur, o kraštinės – niekur.

Tiesiog pabūk tyloje, pamedituok – ir viskas paaiškės. Bet ne iš karto. Juk tai lila – dieviškas žaidimas. Jei paaiškėjo iš karto – lik budrus, gal tai vienas iš sapno/miglos pavidalų?

Visa, kas čia parašyta, irgi yra sapno dalis. Tai neTiesa. Nes Tiesa-Tikrovė yra tai, ką patyrei pats.

2014. 07. 08

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

DSC08191

Yatra – 1, 2010. Rišikešas.