Ar atpažįsti savyje tą, kuris vėl suklupo ties eiliniu nelygumu ir jau tau pačiam atsibodo jį kaskart „taisyti“ ?
Ar tai tas pats, kuris palinksi galva ir vėl nusprendžia likti saugioje šiltoje balutėje su savo „žinojimu“, kai siūlai jam ranką?
Ar tai tas pats „vidinis“ balsas kuriam visa tai kartojasi? -
aprėkė vaiką/vyrą/draugą/žmoną/pardavėją/vairuotoją kitame automobilyje/dviratininką
išsigando tiesos
pasijuto kaltas
jaučia gėdą
abejoja
vertina
apkalba
nežino, kaip toliau gyventi
žino, kaip toliau gyventi
mato, kad neveikia tai
bet niekada netiki tuo
***
O kai Gyvenimas įjungia neatidėliotiną žadintuvą, kviečiantis tik jam žinomais keliais sutikti tau Save
Šis „vidinis“ balsas tau šneka šitaip? -
pasivoliok dar, pasnausk
tau geriau šiandien pabūti su „savimi“
nėra laiko
tu dar nepasiruošęs
jis tau ne mokytojas – „nerezonuoja“
tu juk sergi/susirgo vaikas!
taip, tu jau žiauriai pasiilgai ramybės, todėl jau rytoj(NIEKADA) būtinai nueisi
tau labiau tinka terapija
tu ir taip viską darai, kas neįmanoma – tavo dvasinei praktikai jau 20 metų..
tu jau pati gali organizuoti saviugdos mokymus
Juk kiekvienas turi vidinį mokytoją – štai girdi balsą?
***
Jau pakaks tavo baimei slėptis už menamos stiprybės fasado
Ar dar manai, kad tai įtikins ne tik kitus, bet ir tave pačią?
Ar tai nėra šiandien dar vienas kosmetinis bėgimo maratonas nuo susitikimo su savo baime?
Jos veidą dabar net sunku atpažinti tau pačiai po storu pudros sluoksniu
Jos lūpdažis blizga „totalia kompetencija“, net kai tavo lūpos taria neseniai išmoktą iš Meistro žodį „nežinau“
Padažytos meditacinės ramybės tušu, jos akys meluoja ir neleidžia tau pamatyti visų uogų žolėje, kurias gyvenimas „netyčia“ užaugino po kojomis
Ir dabar ji įtikinėja tave
Kad apie prinokusių obuolių skonį tu drąsiai gali spręsti iš vaizdo
Nes žino, jog pamiršai
Kad nebijojai įlipti į medį tik tada, kai dar buvai maža mergaitė
***
Aš pati!
Kartojai daugelį kartų, kol gyvenimas tuo patikėjo
Tau, net nepastebėjus, jis išėjo skinti vaisių pas tuos, kurie kažką ir jam paliko nuveikti
Bet jis ramiai laukia savo vienintelio šanso
Nes žino – kito ir tu neturi.
***
Svetimžodžių žodynėliui papildyti:
Nuosavybė – viskas, kas ne tavo – nuo savęs. Visa tai, ką gali laikyti nuosavybe, yra ne Savybė ir tai yra laikina.
Koncepcija – kinas, kurį rodo tavo protas, kuriuo patikėjai, kuris tapo toks didelis, kad užgulė, kaip arklys (конь -rus.)
***
Šiandien matau daug ir garsiai kalbančių, „gyvenimo išminties“ mokytojų, siūlančių greitai įsigyti visiems norimų prekių: visokeriopos piniginės sėkmės, žemiškos gausos bei „laimingų-dvasingų-tantrinių (?)“ santykių receptus. Žinoma, visi jie labai tikri mokytojai, užimantys tam tikrą vietą mūsų karminiame atgimimo kelyje.
Turim pripažinti, kad dauguma esam nepasiruošę iškart sutikti Jėgą, besąlygiškai vedančią tiesos ir laisvės keliu (Moksha). Tai prieinama tik turinčiam patį stipriausią ir suvoktą nuoširdų veržimąsi. Todėl šie „atsitiktinai‘ sutikti mokytojai, žavintys savo pažadais gauti „lengviausiu būdu ko tik norite“, atitinka ribotą tuometinį troškimą. Bet pamatykim – po šių „gyvenimo siekiais įvardijamų tikslų“ iš tikrųjų rafinuotai slepiasi saugumo ir dauginimosi instinktai, kurie vidinės laisvės paieškose net įvardijami kaip kliūtys. Vis tik tokiems „mokiniams“ sutikti šiuos „meistrus“ yra Visatos plano dalis. Tik taip abi pusės gali vystytis, tobulėti, perprantant tai, kas trapu ir laikina.
Trumpesnis kelias – atsakyti Sau, nuoširdžiai pažvelgus į save:
- Kokių vertybių ir tikslų siekiu savo dvasinių pratybų kelyje?
***
Norinčiam atrasti sveiką santykį su savo protu ir jį išlaikyti iki gilios senatvės – meditavimo pratybos neišvengiamos. Tai – kaip dušas protui, jei nori būti ne tik švarus, bet sveikas ir laimingas.
Neklausyk nuomonės tų, kas niekada nebandė šių pratybų ir neskubėk patikėti apie šio mokslo žalą ar pavojus. Šios mintys ne tavo asmeninės – tai nesąmoningas bendruomeninės pasąmonės reiškinys, atsiradęs dėl to paties nežinojimo, iš kurio kiekvienas intuityviai ieško durų į Laisvę.
Ateik ir patikrink viską pats.
***
Tikrovės suvokimo paieškų kelyje sutiktas Mokytojas dar dažnai vadinamas Meistru. Tai atsitinka tarsi savaime. Todėl, kad jam reikia be galo daug kūrybinės energijos, kuri pasireiškia meistriškumu, randant būdą kaip parodyti ieškančiajam jo paties akis be veidrodžio.
Dažnai vien pasakymo: “Tu ir esi tai, ko ieškai” nepakanka…
Patikrink, ar tai tiesa?
***
Kasdienybes pueras (neskani kava)
Arbatą geriu
Gurkšnis po gurkšnio
Puodelyje dugnas artėja
Gyvenimas, kaip arbata
Jei nustoju gerti
Atšala greičiau, nei baigiasi
Kaza Baba (Haridas), www.yoga.lt
