Lengviau žiūrėk į viską – čia tik gyvenimas.

Kaza Baba (Haridas)

*

Žmogus yra savo esybėje liepsna iš dieviškosios ugnies…

Vydūnas, 1911 metų liepos 14 d.

*

Šalin grandines – laisvės, laisvės, laisvės, laisvės! Visada būti pasiruošus pakeisti viską, išskyrus Viena: veržimąsi. Tai troškulys.

Motinos Agenda

*

Paskui, aš sužinojau, kuomet priežastis numiršta, Išmintis užgimsta…

Šri Aurobindas

*

Kai tu gimei, tu verkei, o pasaulis juokėsi. Gyvenk taip, kad mirdamas tu juoktumeisi, o pasaulis verktų.

Indėnų išmintis

*

Tik gimęs žmogus minkštas ir silpnas; mirdamas – kietas ir stiprus. Žolės ir medžiai augdami yra lankstūs ir minkšti; numirę gi, tampa kietais ir išdžiūvusiais. Kas tvirta ir stipru eina mirties taku, o kas silpna ir lankstu eina gyvenimo keliu.

Lao Dze

*

Geriausia, ką galima padaryti – tai neturėti jokių išankstinių įsikaltų idėjų ir principų; o! Moraliniai principai, normų ir taisyklių sąvadas, „ką reikia daryti“ ir „ko nedera daryti“, visos įsikaltos idėjos, iš moralinio požiūrio taško, iš vystymosi (progreso) požiūrio taško, o paskum visi socialiniai ir proto (mentaliniai) sąlygiškumai – nėra sunkesnių kliūčių, nei šios. Pažįstu žmones, kurie gaišo dešimtmečius tam, jog įveiktų vieną iš tokių proto konstrukcijų!

Jei gali būti iš tiesų tokiu, atviru — iš tiesų atviru, paprastume… nežinojimo paprastume, kuris žino, kad yra nežinojime… štai šitaip… pasiruošę priimti visa, kas ateina… tuomet, gali būti, kažkas ir įvyks.

Motinos Agenda

*

Ir plaukia jautri gaida, ir atsiremia į žaliąją girią – ir į pilkąjį dangų. Plaukia niekieno nemokyta, tiesiai iš širdies, ir žadina kažkokį keistą ilgesį, kažką amžina primena. Eikit ir paklausykit, o kas nėra tikras, ar jis lietuvis, tai dainos klausydamas ir tą pajus. Pajus dar daugiau, sužinos, kad yra žmogus, kad siela jo graži, kaip baltasis aniuolas, ir tik sunku jai ir liūdna, ir užmigdyta [ji] kasdienės dienos pilkumoje, ir sustingusi sunkioje gyvenimo kovoje. Bet ši prieš amžius širdies gelmėje pagimdyta dainelė atsklidusi sužadins visa, kas gražiausia ir geriausia žmoguje. Tokia tatai yra muzika, ir tokia jos svarba ir tikslas. Apsireiškia ji retai, bet kas ją kartą išgirdo, tas visuomet jos ilgėsis.

M.K.Čiurlionis

*

Tiesa nėra nei apdovanojimas už gerą elgesį, nei prizas už tam tikrų išbandymų įveikimą. Jos negalima sukurstyti. Tiesa – tai pirminis, negimęs, labai senas viso, kas yra, šaltinis. Turi teisę, nes esi. Tau nereikia nusipelnyti tiesos. Ji priklauso tau. Tiesiog liaukis bėgti nuo jos bėgdamas jai iš paskos. Sustok, nurimk.

Nisargadatta Maharadžas

*

Iliuzija net buvimą kalėjime gali padaryti patogiu.

Nelsonas Mandela

*

Tu esi lyg vaikas, sakantis: „Įrodyk, kad cukrus saldus, tik tada paragausiu“. Saldumo įrodymas glūdi burnoje, ne cukruje. Kad sužinotum, kad cukrus saldus, turi paragauti. Nėra jokio kito būdo. Žinoma, pradedi klausdamas: Ar tai cukrus? Ar saldus? Pasikliauji mano patikinimu, kol paragauji. Tik tada išgaruoja visos abejonės ir tavo žinios tampa pirminėmis ir nepalaužiamomis. Neprašau, kad tikėtum manimi. Pasitikėk manim tiek, kad pradėtum. Kiekvienas žingsnis patvirtina arba paneigia save.

Nisargadatta Maharadžas

*

Aukščiausia Malonės skvarma yra tyla.

Šri Ramana Maharši

*

Žinojimas paslėptas kiekviename daikte. Kažkada pasaulis buvo biblioteka.

Indėnų išmintis

*

Tarnystė Grožiui gali būti sąmoninga, nuolatine ir gilia. Pirmiausia – Grožis mintyse. Mažai kas nesusigėstų minčių savo, jeigu padarytų jas prieinamas kitų žvilgsniui. O reikia, kad nebūtų gėda. Nes kažkada vis tik priseis susidurti su išslaptinimu ir tam sąmonė turi būti pasiruošus. O kol kas galima nuolat, tikslingai ir kryptingai praktikuoti tokį susivokimą, pripildant savųjų minčių vaizdinius Grožiu. Nei dirglumas, nei pavydas, nei melas, nei pataikavimas, nei baimė, nei visos kitos neigiamos dvasinės savybės nesiderina su Grožiu. Tik Grožiu pripildyta mintis gali būti šviesi ir spindinti. Tokios minties poveikis sąmonei yra teigiamas ir pakylėjantis. Jis lyg pakylėja sąmonę virš gyvenimo tuštybės ir stumdymosi. Jame Šviesa. Neįeisi į Šviesos Karaliją su neapvalyta mintimi. Sparnuotos, tyros, Grožiu pripildytos mintys pakylėja dvasią į Aukščiausius Lygmenis.

Грани Агни Йоги. 1971 metai. 301. (gegužės 23)

*

Religija yra lyg aklas žmogus, ieškantis tamsiame kambaryje juodos katės, kurios ten nėra. – ir randantis ją.

Oskaras Vaildas

*

Smagu protarpiais užmerkti akis ir tamsoje pasakyti sau: “Aš esu burtininkas ir, kai atsimerksiu, pamatysiu pasaulį, kurį pats sukūriau ir už kurį tiktai aš esu atsakingas”. Paskui iš lėto, lyg teatro užuolaidą pakeliame vokus. Ir ką gi – priešais mūsų pasaulis, lygiai toks, kokį jį padarėme.

Ričardas Bachas

*

Ir tu, prisilietęs prie pasaulinio sielvarto vandenyno auštant, atbusk dvasioje, nes šiame pasauly, kur praeina ir pasibaigia viskas, praeis ir tai. Sunkus dabarties valandos erdvės skambėjimas. Tačiau ir ji atskambės. Viskas praeis, viskas pasikeis. Liksi tik tu, Bebalsis Stebėtojas to, kas praeina, Žiūrintis į tai ir Stebintis gyvenimo srautą. Stebėk, tačiau neik į srautą: jis pačiups, užsuks ir nuneš. Juk tu – tik Žiūrėtojas, tik Liudininkas, Bebalsis, viduje Esantis, nesikeičiantis ir amžinas ir Stovintis nuošalyje. Nesitapatink su išore. Tu už jos. Ji teka, visada judėjime, o tu virš ir už visko. Ir kaip bebūtų tamsu – tamsa laikina, kokios nepalankios būtų aplinkybės, Beribiškumas pasilieka visoje savo didybėje, kiek bebūtų beviltiška aplinka, ji – tik Maja praeinančioje valandoje. Tačiau Aš virš visko. Su Manimi ir būk. Manyje atpažinimas ir išsilaisvinimas iš Majos gniaužtų. Nutrauk iliuzijos grandines. Tai ji neturi išeities, nes nepažįsta Manęs. Ji – akligatvis. Tačiau tu – Beribiškumo sūnus/dukra. Nedera pasiduoti išorinių apvalkalų apgavystei.

B.Abramovas. Грани Агни Йоги. 1952 m., 137.

*

Kentėjimas su Tavimi neturi nieko bendro. Laimė tai pat neturi su Tavimi nieko bendro. Visa tai vyksta sąmonėje, o Tu stebi, kaip pačią sąmonę ateinant ir praeinant.

Šri Nisargadata Maharadžas

*

Dvasia stipri džiaugsmu.

Lukrecijus

*

Mums nereikia bažnyčių, nes jos išmokys mus ginčytis apie Dievą.

Indėnų išmintis

*

Gyventi baimėje – labai nuobodu.

Milošas Formanas

*

Atrodo, kad ramybė yra tai, kas nutinka tau. Tačiau tai nėra tikroji tyla. Tikroji tyla yra tavo tikroji prigimtis. Sakyti „Aš esu tylus“ yra kvaila. Kai į save pažvelgi, tai tu visai ne tylus, tu esi pati tyla. Iš esmės, tai gali atrodyti menkas skirtumas tarp patirties „Aš esu tylus“ ir „Aš esu tyla“, bet išties tai yra skirtumas tarp dangaus ir pragaro, tarp pančių ir laisvės.

Adyashanti

*

Priežastys ir pasekmės yra beribės savo kiekybėje ir įvairovėje. Visa įtakoja visa. Šioje Visatoje, kada pasikeičia vienas daiktas, keičiasi viskas. Iš čia ir žmogaus didi galia keisti pasaulį, keičiant save.

Nisargadata Macharadžas

*

Ateis diena, kai visos gražiausios svajonės taps tikrove, ir netgi daug nuostabesne tikrove, nei tik įmanoma įsivaizduoti.

Šri Aurobindas

*

Neik už manęs – galbūt aš nevesiu tavęs. Neik priekyje manęs – galbūt aš neseksiu paskui tave. Eik šalia ir mes būsime viena visuma.

Indėnų išmintis

*

Kiekvienas žmogus kenčia vienas ir miršta vienas. Skaičiai yra nesvarbūs. Tiek pat mirties yra tada, kai žūsta milijonai, ir tada, kai pražūsta vienas. (…) Taigi, bėda yra visai ne kentėjimas ir mirtis, o šykštumas ir beprotybė. Argi šykštumas nėra beprotybės forma? Ar beprotybė nėra netinkamas proto naudojimas? Visos žmonijos problemos kyla iš netinkamai naudojamo proto. Visi gamtos ir dvasios lobiai yra atviri tam, kuris protą naudoja teisingai.

Šri Nisargadata Maharadžas

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt