Vedanta – tai daugiau nei filosofija ar tikėjimas. Tai išbaigta pasaulėžiūrinė sistema, grįsta praktiniu patyrimu. Tačiau įprastam menkai pasiruošiusiam protui ji gali būti sunkiai suvokiama.
Vedanta – ne vien protui. Tai praktinis suvokimas „už proto”. Vien teorija ir abstraktūs postringavimai yra tušti ir betiksliai. Ši filosofija vertinga tik tiek, kiek padeda dvasiniam praktikuotojui pasiekti Žinojimą. Žinojimas yra būsena. Štai ką apie advaita – vedantos populiarinimą ir skleidimą rašė svamis Šivananda („Paskaitos apie Jogą ir Vedantą”):
„Plati vedantos propaganda didelėms žmonių masėms negeistina. Ji gali nuvesti į chaosą, protų sumišimą ir stagnaciją. Labai sunku teisingai suprasti vedantos principus ir sadhaną. Vedanta skirta tiems nedaugeliui, kas turi keturias sąvybes išsigelbėjimui, arba sadhana-chatushtaya, bei kas apvalė savo sąmonę nuo nešvarumų ir mentalinių vibracijų, nuolat praktikuodamas nishkama-karma-yoga ir upasana.
Vedantos kelias ne toks paprastas, kaip atrodo nepašvęstiesiems. Šis kelias aštrus kaip skustuvas. Todėl tie, kas skleidžia Vedantą masėms, atneša daugiau žalos, nei gėrio. Jie išmuša žmones iš gyvenimo vagos. Labai lengva kaip papūgai kartoti „Soham – Aš esu Jis, Sivoham – Aš esu Šiva, Aham Brahma Asmi – Aš esu Brahmanas”. tačiau gyventi Vedantos dvasia jausti sąmonės Vienį, tapti „tuo” tikrovėje ir spinduliuoti Brahmanišką Palaimą, Džiaugsmą ir Ramybę nepaprastai sudėtinga. …”
R.G.Narajanas
—
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
www.yogi.lt
