Deramas būdas būti veda į atbudimą, o dar tiksliau – į atsibudimą. Yra tik vienas būdas būti tikrovėje – tapti buda, atbudusiu, budimo tapsme. Kita yra sapnai, regimybės, menamybės, tariamos nuomonės ir menamos dorybės. Nes sapnas nėra tikrovė.

O tikrovė yra nedaloma, vientisa tiesa, atpažįstama tiesiogiai per žmogaus, tampančio buda, patirtį. Tad būdas būti budime, bundant. Tik jis vienas yra vertybių matuoklis. Tik Jis Yra Tai.

O kodėl at – si – budimas? Todėl, kad žmogus tik at-si-mena, at-kuria pirminę, prigimtinę būseną, kurią yra turėjęs. AT – atkurti, SI – sugrįžti į Save, BU – sprogimas, DA – daryti.

Tai trijų protų apjungimas, kai vidurinis (mums įprastas) protelis sužino ir priima aukštesniojo-gilesniojo Žinojimą ir būseną. Tą Budos būseną, kuri yra pati Būtis. Ji yra žmoguje nuo laikų pradžios.

Anapusinis Budos žvilgis yra tapatus tavo ir kiekvieno iš mūsų žvilgsniui dabarties akimirkoje. Taip Būtis kalbasi pati su savimi.

Žmogus nieko negali „atrasti“, ko jame pačiame nebūtų. Taip griūva „dvasinės evoliucijos“ ir panašūs proto statiniai. Išvertus į lietuvių kalbą, evoliucija yra atgaja. Tad galime atgauti, atsigauti, atgyti. Vystosi tik vidurinis protelis, asmenybė. Vystosi ir pučiasi, kol sprogsta, lyg oro balionėlis. O jame juk tuštuma!

Kas lieka, kai balionėlis sprogsta? Kas jame buvo? Šis suvokimas ir yra Atgaja, atgimimas, atgavimas, atkūrimas… At-si-kūrimas – nes viskas vyksta mumyse, savaimingai. Ir tam yra Malonė. Malonė Yra.

RG

2020.02.19.

–

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt