Mokslininkų rekomendacija aiški – medituokite, gerkite daug vandens, tarpuose tarp šių užsiėmimų neužmirškite atsipalaiduoti… Ir visą gyvenimą mokykitės, nesustokite, tobulėkite.Meditacija yra veikla
Medituojantys žmonės atrodo tokie tylūs ir ramūs, kad sunku įsivaizduoti, jog jų smegenyse kas nors vyksta. Nieko panašaus. Skenuodami smegenis ir matuodami jų elektros impulsus mokslininkai nustatė, kad medituojančių vienuolių galvose vyksta daugiau procesų nei besiilsinčių asmenų. Vienuolių galvose ypač aktyvios buvo gama bangos, siejamos tiek su transcendentiniais potyriais, tiek su kognityviniais gebėjimais. Antroji išvada, kurią daro smegenų tyrinėtojai: medituojant smegenų medžiagoje vyksta pakitimai. Po kelių savaičių reguliarios meditacijos įvairiose smegenų zonose padidėja nervinių ląstelių tankis, teigia amerikiečiai mokslininkai; gali būti, kad medituojant net užauga papildomos nervų ląstelės…
Mocarto muzika didina intelektą?
Ypač internete dažnai galima rasti teiginių, kad Mocarto muzikos klausymasis palankiai veikia intelektą. Tačiau pamirštama, kad šį poveikį tyrusių psichologų išvadose kalbama apie erdvinį ir vizualinį suvokimą, jokiu būdu ne apie intelekto koeficientą. Be to, tariamasis Mocarto efektas pasireiškė lyginant su ramybės ir atsipalaidavimo sąlygomis. Mokslininkai teigia, kad kai kada Mocarto efektas pasireiškia, bet tuomet jį galima paaiškinti didesniu smegenų aktyvumu ir geresne tiriamųjų asmenų nuotaika. Atitinkamai būtų galima kalbėti ir apie Šuberto efektą, Stiveno Kingo arba kavos efektą. Kitaip tariant, tai yra vienokios ar kitokios smegenų stimuliacijos efektas.
Cukrus – nervų maistas, vanduo – jų pagrindas
Pamačius eiles prie saldumynų automatų universitetų bibliotekose, gali kilti mintis, kad teisybės čia yra. Mitybos specialistai teigia, kad viskas priklauso nuo dozės. Kaip įrodo eksperimentai su žiurkėmis, per daug cukraus ir riebalų smegenims kenkia (per mažai – taip pat). Atrodo, kad svarbesnis už papildus, cukrų ir panašiai smegenims yra vanduo: vienas du litrai per dieną didina protinį darbingumą (jau nekalbant apie bendrąjį sveikatingumą).
Ko Jonukas neišmoko, Jonas niekad nebeišmoks?
Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), žmogaus psichikos specialistas, gydė net, regis, beviltiškus ligonius. Tik senyvus žmones jis laikė nepagydomais, nes jiems esą paprastai trūksta „dvasinių procesų plastiškumo“, t.y. jų nebeįmanoma pakeisti. Tuo tarpu šiandien psichoterapeutai teigia, kad vyresnius, per 50 metų žmones, kaip tik itin lengva gydyti. Studijos rodo, kad žmonės gali mokytis iki žilos senatvės. Netiesa ir tai, kad vietoj žuvusių smegenų ląstelių naujų neatsiranda. Atrodo, smegenys keičiasi visą gyvenimą, tik reikia joms duoti darbo, ir kuo įvairesnio. Niekam neužverti vartai į tobulėjimą. Liaudies išmintis sako: „Šimtą metų gyvensi – šimtą metų mokysiesi“.
Agnės Marijos nuotr.