1.
Dabar, kai turiu brangų žmogaus gyvenimą, apdovanotą visomis laisvėmis ir dovanomis – šį didį laivą, kurį taip sunku įgyti,
kad išlaisvinčiau save ir kitus iš samsaros [kančių] vandenyno,
man dera klausytis, vydoti (kontempliuoti) ir medituoti
be išsiblaškymo dieną ir naktį, -
Štai bodhisatvos pratybos.
2.
Prisirišimas prie šeimos ir draugų užplaukia galinga banga,
Nemeilė priešams siaučia kaip gaisro ugnies liepsna,
O neišmanymo tamsa neleidžia man atskirti, ką priimti, o ką atmesti,
Todėl išėjimas iš gimtųjų namų, –
Štai bodhisatvos pratybos.
3.
Kai palieki netinkamą vietą, trikdantys jausmai nurimsta.
Kai nebėra jokių trikdžių, dvasinės pratybos tobulėja savaime.
Kai suvokimas tampa aiškesnis, auga pasitikėjimas Dharma (Mokymu),
Todėl pasilikimas vienatvėje, –
Štai bodhisatvos pratybos.
4.
Geriausiems draugams, kurie taip ilgai buvo kartu, teks išsiskirti,
Taip sunkiai įgyti turtai ir nuosavybė išseks,
Sąmonė – keliautojas, gyvenęs kūno užeigoje, – ją paliks.
Todėl šio gyvenimo rūpesčių atsisakymas, –
Štai bodhisatvos pratybos.
5.
Jei bendrauji su žmonėmis, kurių protus sąlygoja regimybės, sustiprėja trys nuodai,
Uolumas klausantis, vydojant (kontempliuojant) ir medituojant susilpnėja,
O mylintis gerumas bei atjauta nusilpsta.
Todėl netinkamų draugų vengimas, –
Štai bodhisatvos pratybos.
[Trys nuodai – tai nežinojimas (avidya) apie tikrovę ir negebėjimas atskirti jos nuo regimybių, prisirišimas, godumas (raga) ir nepriėmimas, pyktis, neapykanta (dvesha) neigimas jausminis atsakas į gyvenimo aplinkybes]
6.
Jei pasikliauji dorybingu draugu, ydos nyksta,
o dermingos savybės tampa vis labiau matomos, kaip augantis mėnulis.
Suvokimas, jog toks draugas daug vertingesnis,
Nei savo paties kūnas, –
Štai bodhisatvos pratybos.
7.
Ar gali žemiškieji dievai ką nors apsaugoti,
Jei jie patys įsipainioję samsaros vergijon?
Todėl, jei nori apsaugos be apgaulės,
Ieškoki prieglobsčio Trijuose brangenybėse -
Štai bodhisatvos pratybos.
[Trys brangenybės yra Buda – Mokytojas, dvasinio atbudimo samprata, Dharma – pats dvasinis mokymas ir Sangha – dvasinė draugija, bendruomenė].
8.
Buda mokė, kad nepakeliamos žemutinių pasaulių kančios
Yra nedorų veiksmų pasekmė.
Ir todėl neįsitraukimas į tokius veiksmus, net jei tai keltų grėsmę gyvybei -
Štai bodhisatvos pratybos.
9.
Kaip rasos lašai ant žolės, trijų pasaulių malonumai,
Dėl savo prigimties išgaruoja beveik akimirksniu.
Aukščiausio lygio laisvės, kuri išlieka nepakitusi, siekimas -
Štai bodhisatvos pratybos.
10.
Jei visos motinos, kurios nuo neatmenamų laikų dovanojo man savo meilę, ir toliau skęs kančiose,
Kas tada iš mano paties laimės?
Į nušvitimą linkusio proto, kurio tikslas – išlaisvinti visas gyvas būtybes, ugdymas -
Štai bodhisatvos pratybos.
11.
Troškimas laimės sau pačiam tampa visų kančių priežastimi,
O siekis teikti naudą kitiems veda į tobulą budos būseną.
Ir todėl nuoširdus savo laimės į kitų kančias iškeitimas, -
Štai bodhisatvos pratybos.
12.
Jei kas nors, paveiktas aistringo troškimo,
Nuspręstų pats atimti viską, ką turiu, arba pakurstytų kitus tai padaryti,
Savanoriškas atidavimas jiems savo kūno ir turto,
Ir nuopelnų, sukauptų dorybingais veiksmais praeityje, dabartyje ir ateityje, jiems paskyrimas -
Štai bodhisatvos pratybos.
13.
Jei kas nors staiga sugalvotų nukirsti man galvą,
Nors nieko blogo aš nepadariau,
Tai atjautos galia prisiėmimas visų jo blogų darbų padarinių sau, -
Štai bodhisatvos pratybos.
14.
Net jei kas nors mane paniekintų,
Nešiodamas blogus gandus apie mane po visą pasaulį,
Tuomet su meilės kupinu gerumu turėčiau jį girti, -
Štai bodhisatvos pratybos.
15.
Jei kažkas gausiame susirinkime,
Atskleistų mano paslėptas ydas, vartodamas menkinančius žodžius,
Tokio žmogaus pagerbimas nusilenkimu, palaikant jį dorybingu draugu, -
Štai bodhisatvos pratybos.
16.
Jei kas nors, kuriuo su meile rūpinausi, tarsi jis būtų mano vaikas,
Pradėtų žiūrėti į mane lyg į priešą,
Mylėti jį dar labiau, kaip motina, kuri tik dar labiau myli savo sergantį vaiką, -
Štai bodhisatvos pratybos.
17.
Jei tie, kurie man lygūs amžiumi ar padėtimi, ar net tie, kurie yra žemesni,
Dėl noro išaukštinti save, dėtų visas pastangas, kad mane pažeminti,
Įžvelgti juose savo mokytojus ir pagarbiai įvaizdinti (vizualizuoti) juos virs savo galvos, -
Štai bodhisatvos pratybos.
18.
Kai mes patiriame sunkumus ir esame kitų šmeižiami,
Susidūrę su ligomis ir užpulti piktavalių jėgų,
Drąsus visų gyvųjų būtybių nedorų poelgių pasekmių, visų jų kančių prisėmimas sau, -
Štai bodhisatvos pratybos.
19.
Jei būčiau pašlovintas ir pagerbtas minios,
O turtais savais prilygčiau pačiai turtų dievybei,
Aiškiai matyti, kad visi pasaulio turtai ir šlovė iš esmės yra niekas, nesididžiuojant jais, -
Štai bodhisatvos pratybos.
20.
Jei vidinis priešas, neapykanta paties viduje, nėra sutramdyta,
Tai bandymai sutramdyti išorinius priešus vestų tik prie to, kad jų vis daugėtų.
Todėl savo proto įvaldymas, sukviečiant meilės ir užuojautos kariuomenę, -
Štai bodhisatvos pratybos.
21.
Aistringų troškimų tikslai panašūs į sūrų vandenį, -
Kuo daugiau jų pasiekiame, tuo labiau trokštame.
Visų praeinančių reiškinių, sukeliančių įsikibimą ir geismą, atsisakymas, -
Štai bodhisatvos pratybos.
22.
Visi pasireiškimai atsiranda dėl mūsų pačių proto veikimo.
Proto prigimtis pradžioje yra gryna, be sąvokinių apribojimų.
Atpažinti šią prigimtį ir neįsitraukti į veikiančiojo („subjekto“) ir paveikinio („objekto“) skirstymus.
Štai bodhisatvos pratybos.
23.
Kai susiduriame su mums maloniais reiškiniais,
Turėtume galvoti apie juos kaip apie vasaros vaivorykštes, kurių, kad ir kaip gražiai jos beatrodytų, tikrovėje nėra,
Atmesti bet kokius prisirišimus prie tokių dalykų -
Štai bodhisatvos pratybos.
24.
Kentėti dėl įvairių nelaimių yra tas pats, kas kentėti dėl sapne matytos savo vaiko mirties, -
Prisikabinimas prie iškreipto suvokimo kaip prie kažko tikro tik nualins tave.
Susidūrus su nepalankiomis aplinkybėmis, suvokti jas kaip regimybes, apspręstas klydimu.
Štai bodhisatvos pratybos.
25.
Tas, kuris siekia nušvitimo, turėtų būti pasiruošęs atsisakyti, jei reikia, net savo kūno,
Tad ar verta minėti kitus medžiagiškus dalykus?
Todėl, nesitikint jokių išdavų ar atlygio, rodyti dosnumą, -
Štai bodhisatvos pratybos.
26.
Jei nesugebi išlaikyti drausmės, negalėsi pasiekti gerovės net pats sau,
Tuomet juokinga tikėtis, kad kitoms būtybėms tu būtum naudingas.
Todėl palaikyti drausmę, atsikratant būdingų samsaros įpročių, -
Štai bodhisatvos pratybos.
27.
Bodhisatva, siekiantis džiaugsmo, gimstančio iš doros,
visus, kurie jam kenkia, laiko brangiausiu lobiu.
Išlaikyti kantrybę visų gyvų būtybių atžvilgiu, -
Štai bodhisatvos pratybos.
28.
O jei tik dėl savojo gerbūvio šravakos ir pratjekabuddhos deda visas pastangas,
Ir ne mažesnes nei tas, kurio plaukai dega, besistengdamas juos užgesinti,
Tai dėl visų gyvų būtybių praktikuoti uolumą, tobulų savybių šaltinį,-
Štai bodhisatvos pratybos.
Gjalce Ngulčiu Thogme „37 šlokos apie bodhisatvos pratybas“
(bus daugiau)
–
Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).