KAIP VISKAS BUVO IR KAIP DAR BUS

  Buvo Brahmanas – Vienis, kuris YRA MOTINA IR TĖVAS viename, nebūtyje, bet tarsi giliame  miege, kur nėra nieko, tik Sat-Citt-Ananda. Kur dar nėra dvejybės, daugio.  Motina ir Tėvas yra tarsi medis sėkloje. Atėjus laikui, Brahmanas pabunda savy ir prasideda žaidimas, kai atsiskiria iš Jo – Sat-Citt-Anandos – BRAHMANO – dvi dalys: Paramašiva ir Parašakti, kurie yra dar viename taške, vienoje sėkloje, Bindu. Paramašiva, kuris yra jungtyje su savo Parašakti. Kaip saulė su savo šviesa.

SAULĖ NEŽINO SAVĘS KAIP SAULES. BET JI ŽINO, KAD YRA. IŠ ŠVIESOS SPINDULIŲ GALI ŽINOTI, KUR YRA SAULĖ, BET TAM, KAD MATYTUM SAVE, TURI PAŽVELGT Į VEIDRODĮ. TAIP IR ŠAKTI TAMPA JO VEIDRODŽIU, JO PASAULIU, JO MEILE. VIENIS TURI TAPTI DAUGIU TAM, KAD DIEVO BŪTŲ DAUG. DIEVAS TURI TURĖTI DAUG VAIKŲ.

 TAIP, MOTINA GIMDO TIK TAI, KAS YRA TĖVAS. TIK VAIKAI TO NEMATO, KOL NEUŽAUGA. JIE DAR NEŽINO, KAD VISAS PASAULIS YRA JUOSE, O NE JIE YRA PASAULYJE. JIE DAR TURI LAIKO UŽAUGTI IR PAŽAISTI TAIS ŽAISLAIS, KURIUOS MOTINA SUKŪRĖ. VISA TA NUOSTABIA MAJA (ILIUZIJA), KURIOS, KOL KAS, ŽMOGUS NESUVOKIA IR ŽIŪRI Į TAI, KAIP Į TUŠČIĄ GAMTĄ, KURIOJE, KOL KAS, NEMATO MOTINOS, JOS SPINDESIO, ESANČIO KIEKVIENOJ GYVYBĖJ. LAPELYJE IR RASOS LAŠELYJE, KALNE IR DANGAUS ŽYDRYNĖJ, GĖLĖS ŽIEDE IR DRUGELYJE – VISUR PASLĖPTA MOTINOS ŠVENTYBĖS VIBRACIJA.

 Parašiva nežino savęs, kaip mes nežinom savęs giliame sapne, nes nėra ko ir kam žinoti, nėra minties, proto ir formos. Nėra žinančio, bet visada YRA TAS, KAS YRA VISADA. Atėjus laikui pabusti – žaisti, pas Jį atsiranda  noras, t.y. Jo Šakti, esanti Jame – Ji yra Jo noras. Ji atsiskiria nuo Brahmano, nes kitaip Jis negali matyti, KAS JIS. NES BRAHMANAS YRA TIK SAT-CITT-ANANDA. MEILĖ, ESANTI MEILĖJE. JIE ŽAIDŽIA, TARSI SAULĖ SU SAVO SPINDULIAIS. JIS MYLI JĄ, NES JI YRA JIS, JI VISADA NORI PARAMAŠIVAI PARODYTI VEIDRODĮ, PARODYTI, KAS JIS TOKS. TAI YRA DIDŽIAUSIAS STEBUKLAS, ŽAIDIMAS.

 JI NORI TURĖTI KAŽKĄ APČIUOPIAMO, GRAŽAUS, TARSI VAIKĄ. JI NORI PARODYTI SAVO MEILE TAM, KAD PAMALONINTŲ JĮ. TAI DIDŽIAUSIA PASLAPTIS, TAI MAHAMAJOS ŽAIDIMAI, PILNI PASLAPTIES IR MUMS NESUVOKIAMI PROTU, NES KŪRINYS NEGALI SUVOKTI KŪRĖJO, SKULPTŪRA  NEGALI SUVOKTI SAVO DROŽĖJO.

 BET…..ŽMOGUI YRA KITAIP. JIS APDOVANOTAS TA PAČIA SAT-ČITT-ANANDOS KIBIRKŠTIMI, KURIĄ JIS TURI SURASTI, IR TAI YRA JO AŠ. … NE PROTAS, NE KŪNAS SU JAUSMAIS, BET TAI, KAS YRA UŽ JŲ – ŠVARI SĄMONĖ, BŪTIS. TIK TAI IŠSKIRIA ŽMOGŲ IŠ VISOS KŪRINIJOS. TIK TAI GALI BŪTI VEIDRODIS, KURIAME PAMATYSIME SPINDESĮ, KURIS NETURI NEI PRADŽIOS NEI PABAIGOS. PAMATYSIM DIEVĄ, BESIŠYPSANTĮ VISOSE FORMOSE, JUOKĄ, SKLINDANTĮ PO VISĄ VISATĄ, MEILĘ MOTINAI IR TĖVUI, ANT KURIŲ KELIŲ VISADA SĖDĖJOME.

 BET IKI TO DAR TOLI. TAM, KAD TAI ATSITIKTŲ, MAJA KURIA ŠĮ PASAULĮ, DAUG PASAULIŲ. KURIA BEGALYBĘ, LAIKĄ IR FORMAS.

TARSI PARVATI, SUKŪRUSI GANĖŠĄ, MAHA MAJA PRADEDA KURTI ILIUZIJĄ, ŠIĄ KŪRINIJĄ – SAVO VAIKĄ, TAM, KAD PADOVANOTŲ JĮ ŠYVAI. TAIP VIENIS TAMPA DAUGIU, TAIP ATSIRANDA TRYS MOTINOS GUNOS: MAHALAKŠMI, MAHA SARASVATI IR MAHAKALI. TAIP ATSIRANDA BRAHMA, VIŠNUS IR ŠIVA. JIE YRA TIE, KURIE SU SAVO ŠAKTIMIS KURIA ŠĮ PASAULĮ, SAUGO JĮ, KAD EVOLIUCIONUOTŲ IR PABAIGOJE SUNYKSTA VISKAS Į NEBŪTĮ IR LIEKA VĖL TIK SAT-CITT-ANANDA, T.Y. – VIENIS. SĖKLA, PILNA AMŽINYBĖS, GYVASTIES, SĄMONĖS, BŪTIES, PALAIMOS. TAIP VĖL Į VIENĄ VISUMĄ SUSILIEJA PARAMAŠIVA SU PARAŠAKTI. TARSI NIEKAS, BET PILNAS VISKO: SĄVASTIES, SAT-CITT-ANANDOS.

 KAI MOTINOS MINTIS TAMPA „REALYBE“ – MATOMU PASAULIU, TAIP PAGALIAU ATSIRANDAME IR MES, ŽMONĖS. PRAĖJĘ VISAS PAKOPAS: NUO NEBŪTIES IKI BŪTIES, NUO AMEBOS IKI SĄMONĖS. MES ATSIRANDAME KAIP MOTINOS VAIKAI, BET DAR NEŽINOME, KAD TĖVAS YRA  MUMYSE. TA PASLAPTIS IR YRA VISA GYVENIMO PRASMĖ IR ŽAIDIMAS – SUŽINOTI, KAS AŠ ESU? KAS YRA TĖVAS? IŠ KUR AŠ?

  MOTINA IR TĖVAS SUVYNIOJA SAT-CITT-ANANDĄ Į ŠITA PASAULĮ, TARSI VAIKĄ Į VYSTYKLUS. BET NIEKAS NEGALI TO SUVOKTI, IŠSKYRUS DIEVO VAIKUS. KAD ŽINOTUM DIEVĄ, PATS TURI BŪTI DIEVAS.

 KAD MUMS BŪTŲ ĮDOMU GYVENTI, KOL UŽAUGSIME, MOTINA APRENGIA MUS Į PROTĄ, JAUSMUS IR KŪNĄ. DUODA MUMS VISKA, KAD GALĖTUME MĄSTYTI, MATYTI, GIRDĖTI, JAUSTI, UŽUOSTI. DUODA VISĄ PASAULIO GROŽĮ, KAD TUOS JAUSMUS VYSTYTUME, DŽIAUGTUMĖS JAIS, KURTUME, MYLĖTUME. KOL NEUŽAUGSIME, NESUVOKSIME IR NEPANORĖSIME GRĮŽTI NAMO, PAS MAMĄ-TĖVĄ.

TAM IR YRA ĮDĖTA TA PASLAPTINGA GĖLELĖ – DVASIA. TAS VEIDRODIS, KURIAME KAŽKADA TURĖSIME PAMATYTI, KAS MES ESAME IŠ TIKRO.

 KOL AUGAME, Į ŠIĄ ŽEMĘ ATEINA ŽINIOS IŠ  “TEN“. ATEINA RIŠIAI IR MAHATMOS. ATEINA  VEDOS IR IŠMINČIAI, KURIE SAVO MEILĖS DĖKA VISADA LAUKIA MŪSŲ NORO PABUSTI. NES VISA TAI YRA BRAHMANAS, KURIS ATRANDA SAVE VISOSE FORMOSE: GURU IR MOKINIO, VEDŲ, UPANIŠADŲ IR PAGALIAU MŪSŲ – ATMANO – FORMOSE. TAI TA PATI DIEVO ŠVIESA, ŠVIEČIANTI SKIRTINGU INTENSYVUMU. BET ARTIMIAUSIAS JOS ŠVYTĖJIMAS YRA MUMYSE. TAM, KAD NEKLAIDŽIOTUME IR NEPASIKLYSTUME DOGMOSE, DIEVAS PATS SAVE PATALPINO MUMYSE IR TARĖ: „AŠ ESU TU“.

 TAIP  ŽAIDŽIA MOTINA – TĖVAS, IŠVARA IR MAJA. TOKS NUOSTABUS ŠIS PASAULIS, IŠ UŽ KURIO SLEPIASI PATS BRAHMANAS, KURIS PADARYTAS IŠ BRAHMANO IR KURIS GRĮŽTA Į BRAHMANĄ. O TAI MAJA!!

 YRA DU KELIAI DIEVO VAIKAMS: VIENAS, BŪTI SUVYSTYTAM IR LAUKTI, KOL UŽAUGSI, KOL MOTINA IŠVYSTYS, NURENGS VISUS RŪBUS KAŽKADA: PROTĄ, KŪNĄ, IR PASTATYS MUS PRIEŠ VEIDRODĮ.

 BET, DEJA, MAJOS DĖKA MES NEŽINOM KOKIO DYDŽIO MES ESAME, NES „AŠ“ NETURI LAIKO IR FORMOS. TODĖL, MYLĖDAMI MOTINĄ, MES TURIM AUGTI SAVO PAŽINIME, MES KAŽKADA TURIM ATSISAKYTI ŽAISLŲ. NORS MAŽAS VAIKAS MYLI MOTINĄ, JIS VIS TIEK PATS TURI PRADĖTI VAIKŠČIOTI. KITAIP SUVOKTIS NEAUGS.

 TODĖL MAJA PALEIDŽIA MUS Į PASAULĮ, KAD AUGDAMI PAŽINTUME JĮ IR, PAŽINĘ PASAULĮ, PRISIMINTUME, IŠ KUR MES? KAS MES? GRĮŽTUME NAMO PILNI MEILĖS, PATIRTIES, DĖKINGUMO…TAM, KAD BHAKTI SUSIJUNGTŲ SU DŽNIANA, MEILĖ SU ŽINOJIMU. TAI IR YRA „UŽAUGTI“. BŪTI JO VAIKAIS. TAM, KAD PAŽINTI SAVE, REIKIA PAKLYSTI, UŽMIRŠTI KELIĄ NAMO, UŽMIRŠTI TIKSLĄ, UŽMIRŠTI SAVE.

 TAM, KAD PABUSTUME, REIKALINGAS TIKRAS ŽINOJIMAS, KURIS GALI BŪTI PASLĖPTAS: KNYGOSE, PASKAITOSE, IŠMINČIUJE. IR TIK MŪSŲ NORAS, KURIS ATEINA IŠ MOTINOS, KURIS YRA ĮDĖTAS Į MUS NUO PRADŽIŲ PRADŽIOS, VES MUS TOLIAU…

 KAIP SAKO RUMI: „VYNAS BUVO JAU TADA, KAI VYNUOGIŲ DAR NEBUVO“. TIKIU MOTINOS MALONE, NES TAI JOS PASAULIS. IR TIKIU, KAD TA MALONĖ ŽINO VISŲ NORUS IR NET LAŠAS NEGALI BŪTI ATSITIKTINIS JOS MEILĖJE. VISI BUS PAMYLĖTI IR APKABINTI.

MUSU REIKALAS TIK DAŽNIAU PRIMINTI SAU: „KAS AŠ ESU?“

 IR NEIEŠKOTI PRIEŠŲ TEN, KUR JŲ NĖRA. NEIEŠKOTI GRANDINIŲ LAISVĖJE. NESKIRSTYTI, NES TAI DARO PROTAS, O VIENYTI. PROTO GRANDINĖS SUNKIOS. NORS IR NEREALUS – MAJA JIS. VISADA PRISIMINTI „KAS AŠ?“. TAI PROTO PABAIGA, BET JUNGTIES PRADŽIA. NES REALYBĖ YRA ČIA, KUR PROTUI ĮEITI DRAUDŽIAMA. TAM IR YRA MEDITACIJA.

 NEPAMIRŠTI MOTINOS, BET IR ŽINOTI, KAS TĖVAS. AŠ – YRA TĖVAS MUMYSE. TAI DVASIA – ŠIVA. KUNDALINI  IR VISKAS, KĄ MATOME, YRA MOTINA – ŠAKTI – MAJA.

O TAI, KO NEMATOME, BET KUO ESAM, YRA TĖVAS-MOTINA VIENAME, TAI YRA BRAHMANAS – MOTINŲ MOTINA – SAT-CITT-ANANDA.

 TAI NE FILOSOFIJA, O TIKRAS ŽINOJIMAS, KURIUO JAU TŪKSTANČIUS METŲ IEŠKOTOJAI EINA, PARODYDAMI VISIEMS, KAD JIS GYVAS, KAD MŪSŲ „AŠ“ VISADA YRA ČIA, IR PANIRUS Į JĮ IŠTIRPSTA VISI VYSTYKLAI. IR TU ATSIDURI NUOGAS  IR NUSTEBĘS, NEBERANDI  TO, KUO NIEKADA IR NEBUVAI. TAIP MAJAI IŠTIRPUS ATMANAS ŠVIEČIA PATS SAVIMI. SAT-CITT-ANANDA RUPAM SIVO HAM !! BRAHMANAS – AŠ – YRA  TAS PATS!!

BŪTI TUOM, KAS ESI!! ATMESTI TAI, SU KUO SAVE TAPATINI, REIŠKIA BŪTI MEDITACIJOJE VISADA. BŪTI STEBINČIUOJU, ŽAIDŽIANČIU SAVE VISOSE FORMOSE. BŪTI SAVIMI VISADA, REIŠKIA BŪTI MEILĖJE, MATYTI MEILĘ IR BŪTI MEILE.

NEIŠSIGĄSKIM  SAVĘS…

 TOKS KELIAS.

 TOKIA JŲ MEILĖ MUMS.

 GYVENTI, VERTINTI ŠĮ GIMIMĄ ŽMOGAUS KŪNE IR MATYTI AIŠKIAI ŠVIESĄ VIDUJE ŠIRDIES, KAD JI NEUŽGESTŲ, KURSTYKIM JĄ  ŽINOJIMU IR MEDITACIJA.

IR BŪKIM JA.

 AUKIM VISI  IR PADĖKIM AUGTI KITIEMS. RAŠTAI BAIGIASI TADA, KADA PRASIDEDA IŠMINTIS. NET IR VEDOS TAMPA SUNKIA KUPRINE, JEI JŲ ŽINOJIMAS NE TAMPA TAVIM.

 OM

Rimas Jurkus (Ganapatis)

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt