Klausimas: Lyg ir viskas tvarkoje, bet yra šiokių tokiu neramumų… Čia jau nieko nepadarysi – švytuokles principas, o kabau dar ant paties jos galo, arba labai netoli jo, todel ir šuoliai labai ryškūs. Tas pasaulis, kuriame tenka suktis diena iš dienos, labai jau tolimas…

Atsakymas: Švytuoklė kažkada turės apstoti, ar bent jau sulėtėti. Tiesiog stebėkite ją tame judesyje. Kaip viskas prasideda, vyksta ir baigiasi. Ir vėl kažkas prasideda. Suprantama, kad savo tikromis gyvenimo aplinkybėmis tai daryti nelengva. Vis tik įmanoma. Kai turite laisvą valandėlę žvelkite į tai – į vyksmą, kuris sukasi aplink. Prisiminkite paveiksliuką, kurį matėte: viduryje žmogus, o aplink sukasi visi Zodiako ženklai. Į jų vietą sudėkite savo rūpesčius ir klausimus, juos įvardinkite ir tegu sukasi.

Iš tikro jūs nesate tas kūnas ir protas, kuris tas problemas sprendžia. Jūs esate Stebėtojas, kuris nėra mažasis „aš“. Jis yra didysis „AŠ ESU“.

Viskas paaiškės.

Klausimas: O kas klauso jūsų maldų?

Atsakymas: Maldų klausosi AŠ ESU, kuris vienas mums visiems. Jam jų nereikia, nes jis amžinas ir nekintantis Stebėtojas. Reikia tam, kuris meldžiasi. Tas, kuris meldžiasi, tampa švaresnis. Tas tyrumas yra lengvumas, deramas virpesys. Švarus gali sukurti (prisitraukti) švarias mintis ir švarius darbus. Kai tokių žmonių tampa daug – ir aplinka tampa švari visais lygmenimis – medžiaginiame, jausminiame, proto. Malda ne vienintelis kelias į švarą, į kalną daug kelių. Tiesiog malda yra vienas paprasčiausių ir prieinamiausių būdų pasiekti darną ir pusiausvyrą jausmuose, mintyse ir dvasiniame gyvenime. Į švarų indą gali nusileisti Žinojimas – ir ten jis nebus iškraipytas (tegu ir paklaidos ribose, žinoma). Kaip siekti švaros, kurią Mahatma Gandis vadino „visiško nulio būsena“, tesprendžia kiekvienas. Dabar tam yra visos galimybės.

Klausimas: Kur yra kryptis? Gal malda padėti gali?

Atsakymas: Tavo mintys padrikos. Sutelk jas ir bus kryptis, jos taps kryptingomis.Tikėjimas yra tekejimas, tai yra būsena. Protas vis kažkur kreipia tave į visas puses, mokykis jį nukreipt pats (nes tu nesi protas, o jis yra tavo įrankis), neklausyk jo radijo laidų, tų visų nesibaigiančių vidinių pokalbių… Tu negali jų sustabdyt, bet gali jų nebeklausyt, nekreipt į juos dėmesio, dėmesį nukreipiant kitur. Tada tavo protas susitelks į kažką viena. Protas lyg šuo – turi klausyt Šeimininko, bet Šeimininkas turi atbust. Jokia išorinė jėga negali pažadint miegančio Šeimininko. Tik vidinė galia su Malonės Palaiminimu, sklindančiu iš deiviškos samoningumo šerdies. Savo gyvenimo sapne galima maldos pagalba prašant tik šito palaiminimo, nes visa kita – nereiksmingos paties sapno smulkmenos, besikeičiantys regimybiu pavidalai, minčių samplaikos be jokios reikšmės ir tvarkos. Ar tarnaut tai vidinei betvarkei? Sekt paskui mintis, kurios veda į skirtingas puses, blaško ir sekina žmogų? Malda prasminga tik tokia, kaip sakiau: vidiniam Šventąjam Mokytojui pajausti, vidiniam vedimui atbudinti.

Viskas, ką matai ir jauti yra tik raibuliai proto paviršiuje. Gali leist tam protui raibuliuot, nekreipiant dėmesio į šį triukšmą. Arba gali sukurt sąmoningą, kryptingą raibulį, kurį galima būtų pavadinti ketinimu. Ketinimas ir yra kryptis. Daug krypčių kuria betvarkę, netvarkinga proto judėjimą. Tad geriau kurti vieną aiškų ketinimą ir jo laikytis. Dabar tu man prisiuntei aibę raibulių. Jų niekam nereikia, net tau pačiam.

Kažką vieną yra lengviau vykdyti, nei dešimtį ketinimų. Kažką viena galima lengviau įgyvendinti. O taip pat – pradėti stebėti. Kai įsijungia stebėtojas, tai yra pats sąmoningumas.

Pasaulis yra tėkmė, tekėjimas, jis yra žodis TAIP. Žodis NE yra jo užtvanka. Galima rinktis viena ar kita, bet dar linksmiau tiesiog stebėti, kaip pasaulis pats save renkasi. Šis stebėjimas yra išeitis iš begalinių klausimų rato.

RG

–

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt