Nisarga jogos deimantinės vinys (1)

nisargadatta_maharaj_19-scaled500 Nisarga jogos deimantinės vinys

Aš Tik Esu 

Protas sukuria bedugnę, širdis ją peržengia.

Šri Nisargadatta

Tikra tai, kas pažįsta protą kaip nesuvokusį ir susivokusį, tai, kas pažįsta neišmanymą ir žinojimą tik kaip proto būseną. Jei tau duos deimantų, sumaišytų su smėliu, arba nepastebėsi deimantų, arba juos rasi. Dėl to matymas toks svarbus. Kurgi smėlio pilkumas ir deimanto grožis, jei nėra galios matyti? Tai, kas žinoma, yra tik pavidalas, o žinojimas yra tik vardas. Žinotojas yra ne kas kita, kaip proto būsena. Tikrovė yra anapus.

Šri

Išties tarp sąmonės ir pasąmonės yra menkas skirtumas. Galima sakyti, kad tai yra tas pats. Būsena, kai esi budrus, nuo gilaus miego skiriasi tuo, kad joje yra stebėtojas. Budrumo spindulys nušviečia mūsų proto dalį ir ta dalis tampa mūsų sapno ar būdravimo sąmone, kai budrumas pasirodo kaip stebėtojas. Stebėtojas įprastai pažįsta tik sąmonę. Sadhana kreipia stebėtoją pirmiausia į jo sąmoningumą, o tada – į jo paties budrumą. Budrus savęs suvokimas yra Joga.

Šri

Persikūnijimas nurodo į savastį, kuri persikūnija. Nėra tokio dalyko. Atminčių ir vilčių darinys, vadinamas „aš“, įsivaizduoja save kaip amžinai besitęsiantį. Taip atsiranda laikas, kad būtų galima taip tęsti tokį netikrą amžinumą. Man nereikia praeities ar ateities, kad būčiau. Visos patirtys gimsta iš įsivaizdavimo. Aš neįsivaizduoju, todėl man neatsitinka nei gimimas, nei mirtis. Tik tie, kurie apie save mąsto kaip apie gimusius, gali galvoti apie save kaip apie atgimsiančius. Tu kaltini mane gimimu – aš noriu išsiteisinti!

Šri

Esi nejudantis stebėtojas, per kurį teka sąmonės upė – visada kintanti, bet niekaip nekeičianti tavęs. Tavo paties nesikeitimas toks akivaizdus, kad to net nepastebi. Tiesiog gerai į save įsižiūrėk – taip išnyks visi nesupratimai ir klaidingi supratimai. Taip, kaip vandens augmenija auga vandenyje ir negali būti be vandens, taip Visata yra tavyje ir be tavęs būti negali.

Šri

Tokia jau proto prigimtis, kad jis visuomet nusuktas į išorę – jis ieško dalykų šaltinio tarp pačių dalykų. Sužinoti apie galimybę ieškoti šaltinio viduje – tai naujo gyvenimo pradžia.

Šri

Guru gali parodyti kelią namo – į tikrąją Savastį. Ką tai turi bendro su jo būdu, su savybėmis to asmens, kuriuo jis rodosi esantis? Argi jis tau aiškiai nepasako, kad nėra asmuo? Vienintelis įvertinimo būdas yra tai, kaip jautiesi, būdamas jo draugijoje. Jei jautiesi esąs ramybėje ir laimėje, jei suvoki save su didesniu negu įprasta aiškumu ir gilumu, tai reiškia, kad sutikai teisingą žmogų. Neskubėk. Tačiau jei jau nusprendei juo pasitikėti, pasitikėk visiškai. Su visišku tikėjimu sek jo nuorodomis. Ne taip jau svarbu, jei tu nepriimsi jo kaip savo Guru ir tiesiog jausi trauką būti jo draugijoje. Jau pats satsangas gali tave vesti į tikslą – jei jame nėra maišalynės ir trukdymų. Tačiau jei jau ką nors priimsi kaip savo Guru, klausyk, prisimink ir paklusk. Jei atsiduosi tik pusiau, tai bus grįžimas atgal ir susikurtos didelės širdgėlos priežastis. Ne Guru daro klaidas. Tai mokinių užsispyrimas ir rėdos nesilaikymas yra trukdis.

Šri

Kaip sveikas gyvenimas yra be skausmo, taip šventas gyvenimas yra be kančios.

Šri

Tiesa yra nuolatinė. Tikrovė yra nesikeičianti. Tai, kas keičiasi, nėra tikra. Tai, kas tikra, nesikeičia. Taigi, kas tavyje nekinta?

Šri

Aš žinau, kad pasaulis yra meilės vaikas – jo pradžia yra meilėje, augimas meilėje ir išsipildymas meilėje. Tačiau aš esu ir anapus meilės.

Šri

Mano pasaulyje niekas negimsta ir niekas nemiršta. Kai kurie žmonės iškeliauja ir pargrįžta, kai kurie niekada neišeina. Koks skirtumas, jei jie keliauja sapnų žemėse, kiekvienas apsigaubęs savu sapnu. Tik prabudimas yra svarbus. Pakanka „Esu“ pažinti kaip tikrovę ir mylėti.

Šri

Meilė ir yra Vienis, kuris veikia.

Šri

Būk teisingas tikrajai Savasčiai. Visiškai mylėk save. Neapsimesk, kad myli kitus kaip save. Kol nesuvokei jų kaip esančių viena su tavimi, negali jų taip mylėti. Neapsimesk tuo, kas nesi, neatsisakyk būti tuo, kas esi. Tavo meilė kitiems yra savęs pažinimo pasekmė, o ne priežastis. Nesuvokus savęs, jokia dorybė nėra tikra. Kai žinai neabejodamas, kad tas pats gyvenimas teka per visa, kas yra, ir kad esi pats gyvenimas, myli natūraliai ir savaimingai. Kai suvoki savo meilės gylį ir pilnumą, žinai, kad kiekviena gyva būtybė ir visa Visata yra tame meilume. Tačiau kai žvelgi į ką nors kaip nuo tavęs atskirtą, negali mylėti, nes to bijai. Atskirtis sukelia baimę, o baimė tik gilina atskirtį. Tai yra užburtas ratas. Jį gali perkirsti tik savęs suvokimas. Judėk ryžtingai.

Šri

Pažinti tikrovę yra būti su ja darnoje. O darnoje baimei nėra vietos.

Šri

Būk kaip vaikas, kuris nepažįsta perskyros tarp savęs ir kūno. Psichinio gyvenimo triukšmo nebėra. Gilioje tyloje Savastis susitelkia į kūną. Tai – kaip baltas popierius, ant kurio dar niekas neparašyta. Būk kaip tas vaikas, o ne mėgink būti tuo ar anuo. Būk laimingas būti. Būsi visiškai prabudęs stebėtojas sąmonės lauke. Tačiau tarp tavęs ir lauko nebus jokių jausmų ir sąvokų.

Šri

Suvok, kad tai, kuo save laikai, yra tik įvykių grandinė. Viskas nutinka, ateina ir praeina. Tu vienintelis esi – kaip nekintamumas kaitoje, kaip aiškumas numanymuose. Atskirk stebėtoją nuo to, kas stebima, apleisk netikrą susitapatinimą.

Šri

Juk kas yra Guru? Jis suvokia tokį buvimą, kuris nėra nei pasaulis, nei mintys apie pasaulį. Jis yra Aukščiausiasis Mokytojas. Surasti jį reiškia pasiekti būseną, kurioje įsivaizdavimas jau nebepriimamas už tikrovę. Prašau, suprask, kad Guru atstovauja tikrovę, tiesą – tai, kas yra. Jis yra tikrovėje pačia aukščiausia šio žodžio reikšme. Jis negali ir nesidalija proto sąvokomis ir jo regimybėmis. Jis ateina, kad tave nuvestų į tikrovę. Nesitikėk iš jo ko nors kito.

Šri

Tu nesi kūne, kūnas yra tavyje! Protas yra tavyje. Jie tau nutinka. Jie yra čia dėl to, kad tau įdomu. Tavo prigimtis turi neribotą galimybę mėgautis. Ji pilna gyvumo ir meilumo. Ji šviečia viskam, kas patenka į suvokimo lauką – niekas nėra išskirtas. Ji nepažįsta blogio ir bjaurumo. Ji tikisi, ji pasitiki, ji myli. Jūs, žmonės, nežinote, kiek daug prarandate, nepažindami savo tikrosios Savasties. Nesate nei kūnas, nei protas, nei kuras, nei ugnis. Visi šie dalykai atsiranda ir pranyksta pagal Visatos tvarką.

Šri

Būti savanaudžiu yra vertingiausia! Žinoma, būkite savanaudis – nesirūpink niekuo, išskyrus Savastį. Kai myli Savastį, o ne ką nors kitą, atsiduri anapus savanaudiškumo ir nesavanaudiškumo. Visos perskyros praranda reikšmę. Meilė vienam ir meilė visiems susilieja į tyrą ir paprastą meilę. Tokia meilė į nieką nenukreipta ir kartu niekam neatsisakai jos duoti. Pasilik su ta meile. Nirk į ją vis giliau ir giliau. Ištirk save ir pamilk tyrinėjimą. Taip išspręsi ne tik savo, bet ir žmonijos bėdas. Žinosi, ką daryti. Neklauski paviršutiniškų klausimų. Laikykis pagrindo – paties buvimo šaknų.

Šri

Galutinis saugumas atrandamas tik pažįstant save. Pagrindinis dalykas yra nuoširdumas. Būk sąžiningas sau ir niekas tavęs neišduos. Dorybės ir galios tėra tik vaikų žaislai. Pasaulyje jie yra naudingi, tačiau to nesivaikyk. Budrus romumas ir tylus dėmesys tau padės žengti anapus.

Šri

Jei nori žinoti, kad nesi nei kūnas, nei protas, nuolat save stebėk ir gyvenk, neveikiamas kūno ir proto – taip, lyg būtum miręs. Tai reiškia – jokio susidomėjimo nei kūnu, nei protu.

Šri

Mes esame nekalti dėl savo neišmanymo, bet turime atsakyti už veiksmus. Mes nusidedame nežinodami ir kenčiame nesuprasdami. Mūsų vienintelė viltis – sustoti, pasižiūrėti, perprasti ir pasprukti iš proto spąstų. Taip yra, nes atmintis maitina vaizduotę, o vaizduotė kuria troškimus ir baimes.

Šri

Išdidink ir išplėsk savo troškimus tiek, kad niekas, išskyrus tikrovę, negalėtų suteikti pasitenkinimo. Ne troškimai yra blogai, bet jų siaurumas ir mažumas.

Šri

Galutinis atsakymas toks: nieko nėra. Viskas tėra akimirksnio pasirodymas visuotinės sąmonės lauke. Tęstinumas kaip vardas ir pavidalas tėra proto kerai, kuriuos lengva atpažinti.

Šri

Kartą išgirsta žinia apie savivoką niekada nebus pamiršta. Kaip žemėje palikta sėkla, ji sulauks tinkamo laiko, išsprogs ir išaugs į galingą medį.

Šri

Papasakosiu, kaip mirė mano mokytojo Guru. Jis visiems pranešė, kad artėja pabaiga, ir nustojo valgyti. Kitaip savo kasdienės rutinos jis nepakeitė. Vienuoliktą dieną jis giedojo smarkiai plodamas. Ir staiga ištiko mirtis! Tiesiog taip, tarp dviejų judesių, kaip užpūsta žvakė. Kas gyvena, tas ir miršta. Aš nebijau mirties, nes nesibaiminu gyvenimo. Gyvenu laimingai ir mirsiu laiminga mirtimi. Vargas yra gimti, o ne mirti. Viskas priklauso nuo to, kaip į tai žvelgi.

Šri

Tai, ką darai tik dėl nušvitimo, tave prie jo ir priartins. O tai, ką darai užsimiršęs, nutolins. Bet kam taip sudėtingai? Tiesiog atmink, kad esi anapus visų dalykų ir minčių. Jau esi tai, kuo nori būti. Tik tai prisimink.

Šri

Visuma yra tikra, o dalis atsiranda ir išnyksta. Tai, kas susieta, gimsta ir atgimsta, keičia vardus ir pavidalus. Jnani yra Nesikeičianti Tikrovė, kuri sudaro galimybę atsirasti pokyčiams. Tačiau išminčius tavęs tuo neįtikins. Turi tai pats patirti. Su manimi visa yra viena, visa yra lygu.

Šri

Tikras tik stebėtojas. Vadink jį Savastimi arba Atma. Jam pasaulis tėra ne kas kita, bet spalvingas vaidinimas, kuriuo mėgaujamasi tiek, kiek jis tęsiasi, ir kuris pamirštamas jam pasibaigus. Tai, kas vyksta ant pakylos, priverčia drebėti ar raitytis iš juoko. Tačiau visą laiką jis suvokia, kad tai tėra vaidinimas.

Šri

Tiesa neįtvirtina savęs. Ji atsiveria tada, kai netikra pamatoma kaip netikra ir atmetama. Iš tiesos paieškų jokios naudos, kai protas yra aklas netiesai. Jis turi būti visiškai išvalytas nuo netiesos – tik tada gali išaušti tiesa.

Šri

Tu vis tvirtini, kad mano būseną paveikia išoriniai įvykiai. Taip nėra. Aš lieku – kad ir kas nutiktų. Mano būties šaknys – tyras budrumas, akinančios šviesos dalelė. Ši dalelė iš savo prigimties skleidžia spindulius. Ji kuria paveikslėlius erdvėje ir įvykius laike – savaimingai, be pastangų.

Šri

Visa, ko tau reikia – tai atsikratyti polinkio save apibrėžti. Visi apibūdinimai tinka tik tavo kūnui ir jo išraiškoms. Kai tik ši aistra kūnui baigsis, sugrįši į pirminę būseną – savaimingai ir be pastangų. Vienintelis skirtumas tarp mūsų yra tai, kad aš suvokiu tikrąją būseną, o tu susipainiojęs.

Šri

Išsilaisvink iš troškimų ir baimių. Tavo rega nuskaidrės ir matysi dalykus tokius, kokie jie yra. Arba gali sakyti, kad tai šviesos (satva) guna sukuria pasaulį, tamsos (tamas) guna jį aptemdo, o aistros (rajas) guna jį iškreipia.

Šri

Bet kuo kietesnis medis, tuo karštesnė liepsna. Kuo stipresnė asmenybė, tuo ryškesnė šviesa, kai ji sunaikinama.

Šri

Sąmonės šviesa paliečia atminties juostą ir į per tavo smegenis atspindi paveikslėlius. Kadangi smegenys riboti ir nedarnios būsenos, tai, ką tu patiri, yra iškreipta. Tai nuspalvinta malonių ir nemalonių jausmų. Susitvarkyk mąstymą, išsivaduok nuo jausmų perviršio, tada matysi daiktus ir žmones tokius, kokie jie yra. Atsiras ir aiškumas, ir priėmimas.

Šri

Puiku, stebėjimasis yra išminties aušra. Nuolat ir uoliai stebėtis yra sadhana.

Šri

Kiekvieną dalyką lemia nesuskaičiuojama daugybė priežasčių. Bet visa ko šaltinis yra vienas – tai yra Beribė Galimybė, Aukščiausioji Tikrovė. Ji yra tavyje, ji suteikia galią, šviesą ir meilę kiekvienai patirčiai. Todėl ir sakau, kad viskas yra be priežasties. Gali mėginti atsekti, kaip dalykai vyksta, bet vis tiek nerasi, kodėl reiškiniai yra tokie, kokie yra. Daiktas yra toks, koks yra, nes Visata yra tokia, kokia yra.

Šri

Jei ieškai Tikrovės, turi išsilaisvinti nuo visų pamatų – visų kultūrų, visų mąstymo ir jautimo būdų. Net mintys apie buvimą vyru ar moterimi, netgi apie buvimą žmogumi turi būti atmestos. Gyvenimo vandenynas sutalpina visus – ne tik žmones. Taigi, pirmiausia paleisk visą susitapatinimą. Nustok apie save galvoti kaip tokį ir tokį, tą ar aną. Paleisk visą susirūpinimą savimi, nesirūpink nei turtais – daiktiniais ar dvasiniais, nei kitų troškimų – grubiųjų ar švelniųjų – patenkinimu. Nustok galvoti apie bet kokius pasiekimus. Esi išbaigtas čia ir dabar. Tau ničnieko nereikia. Tai nereiškia, kad turi būti besmegenis ir kvailai rizikuojantis, švaistūnas ar abejingas. Turi praeiti tik pamatinis susirūpinimas savimi. Tau reikia trupučio maisto, drabužių ir pastogės. Tačiau tai nesukels tau bėdų, kol godulys nebus palaikytas reikme. Gyvenk darnoje su dalykais taip, kaip jie yra – ne taip, kaip jie įsivaizduojami.

Šri

Mirštant išeina tik kūnas. Gyvenimas nemiršta, sąmonė nemiršta, tikrovė nemiršta. Ir gyvenimas yra kaip niekad gyvas po mirties.

Šri Nisargadatta

Atskirai nuo tavęs pasaulis būties neturi. Kiekvieną akimirką tai yra ne kas kita, bet tavo atspindys. Tu jį kuri, tu ir naikini. Reikia mirti, kad gyventum. Atgimimas vyksta tik per mirtį. Tavo asmeninio pasaulio net nėra. Tai tiesiog yra ribotas ir iškraipytas tikrovės vaizdas. Reikia tobulinti ne pasaulį, bet paties matymo būdą.

Šri

Dievas yra ne tik teisingas ir geras. Jis taip pat yra gražus. Jis kuria grožį – tiesiog dėl džiaugsmo. Kodėl tau taip norisi kalbėti apie tikslą? Tikslas nurodo į judėjimą, pokyčius ir netobulumo jausmą. Dievas nesitaiko į grožį – gražu visa, ką Jis daro. Ar sakysi, kad gėlė mėgina būti graži? Juk ji graži iš prigimties. Lygiai taip pat Dievas yra savaime tobulumas, o ne pastangos tobulumą sukurti. Kas tai yra grožis? Gražu bet kas, kas suvokiama palaimoje. Nušvitimo palaima yra grožio esmė.

Šri

Visų sapnų šaknis yra savęs pamiršimas, nežinojimas, kas aš esu. Savęs užmarštis yra dalis savęs pažinimo. Sąmoningumas ir nesąmoningumas yra du vieno gyvenimo atspindžiai. Jie esti kartu. Užmiršti save, kad pažintum pasaulį – pamiršti pasaulį, kad pažintum save. Kas pagaliau yra pasaulis? Atminčių rinkinys. Kabinkis į vienintelį dalyką, kuris esmingas, laikykis „Aš esu“ jutimo. Paleisk visa kita. Tai yra sadhana. Suvokus Save nėra nieko, ko būtų galima laikytis, ir nieko, ką galima užmiršti. Viskas yra žinoma, nieko nereikia prisiminti. Čia nėra jokios priežasties, nes išties nėra ir užmaršties. Proto būsenos seka ir persmelkia viena kitą. Savęs prisiminimas yra viena proto būsena, savęs užmiršimas – kita. Jos keičiasi kaip diena ir naktis. Tikrovė – anapus abiejų.

Šri

Atskirai nuo sąmonės, esame niekas. Tai turi būti suprasta: pasaulis kybo ant sąmonės siūlo. Nėra sąmonės – nėra ir pasaulio.

Šri

Jei nori prabusti, pirmiausia turi miegoti. Lygiai taip pat turi numirti, kad gyventum. Turi ištirpdyti pavidalą, kad atsinaujintum. Turi sugriauti, kad pastatytum. Neigti, kad sukurtum. Aukščiausiasis yra visuotinis tirpiklis, jis ištirpdo kiekvieną pavidalą, sudegina kiekvieną kliūtį. Kai viskas paneigiama, daiktų tironija tampa Visybe. Todėl Aukščiausiasis yra didysis darnos kūrėjas, galutinės ir tobulos pusiausvyros – laisvės gyvenime užtikrinimas. Jis tave ištirpdo ir taip tave vėl įtvirtina.

Šri

Prisiminti tai, kas turi būti prisiminta – tai yra sėkmės paslaptis. Kelias į tai – nuoširdus sąžiningumas.

Šri

Mahatma Gandhi yra miręs, tačiau jo protas persmelkė Žemę. Džnanio mintis persmelkia visą žmoniją ir nenutrūkstamai dirba gėrio vardan. Tai beasmenis veikimas, einantis iš vidaus, todėl toks galingas. Štai taip tobulėja pasaulis. Tai ir vidinė pagalba, ir išorinis palaiminimas. Kai išminčius miršta, jo nebėra tik ta prasme kaip nebėra vandens, kuris buvo upėje, tačiau susiliejo su vandenynu. Kai Džnanis prisijungia prie visuotinio proto, visas jo geranoriškumas ir išmintis tampa visos žmonijos palikimu ir veikia kiekvieną žmogišką būtybę.

Šri

Asmenybė įsilieja į stebėtoją, stebėtojas – į budrumą, budrumas – į tyrą buvimą. Tapatybė nėra prarandama, prarandami tik jos apribojimai. Tai persikeičia ir tampa tikra Savastimi – sadguru, amžinu draugu ir vedliu. To negali pasiekti garbindamas. Jokia išorinė veikla negali pasiekti vidinės savasties. Garbinimas ir maldos išlieka tik paviršiuje. Būtina eiti gilyn – stengtis atsidurti už miego, sapno ir kasdienybės būsenų.

Šri

Sutelki visą savo dėmesį į klausimą: „Kas mane padaro sąmoningą?“, kol protas pats taps klausimu ir nebegalės galvoti apie nieką kitą.

Šri

Kol nesi savęs suvokęs, tu keliausi nuo Guru iki Guru. Tačiau kai surasi save, paieška baigsis. Guru yra grindinio akmuo. Kai judi, praeini per tiek daug akmenų. Kad pasiektum tikslą, svarbus tik paskutinis akmuo. Tikrovėje viskas buvo svarbu tam tikru laiku, o dabar nebesvarbu.

Šri

Savastis yra čia ir kelias į ją paprastas. Viskas, ką reikia daryti – tai nieko nedaryti.

Šri

Su kuo aš galėčiau būti piktas ir dėl ko? Pyktis atėjo ir ištirpo, man prisimenant save. Visa tai yra Visatos savybių (gunų) žaidimas. Kai su jomis tapatinuosi, esu jų vergas. Stovėdamas nuošaly, esu jų šeimininkas.

Šri

Ar tu išvis kada nors veiki? Veikia tam tikros nežinomos jėgos, o tu galvoji, kad veiki pats. Iš tikrųjų tik žiūri į tai, kas atsitinka, negalėdamas nieko pakeisti.

Šri

Paprasčiausiai sekiau mokytojo nurodymu, kuris buvo sutelkti protą į „Aš esu“ jutimą ir su tuo pasilikti. Sėdėdavau kartu valandų valandas, prote daugiau nebuvo nieko, tik „Aš esu“. Greitai ramybė, džiaugsmas ir gili, visaapimanti meilė tapo mano kasdiene būsena. Ten išnyko viskas – aš, mano Guru, gyvenimas, kurį gyvenau, pasaulis aplinkui. Liko tik ramybė ir visa persmelkianti tyla.

Šri

Žodžiai kuria žodžius, o tikrovė tyli.

Šri Nisargadatta Maharadž

Ištraukos iš knygos „Aš esu tai“.

Vertė Ginta G., tvarkė RG Narajanas

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt

P.S. Kas norėtų gauti „Aš esu tai“ knygos vertimą į lietuvių kalbą pdf’e rašykite žinutę elektroniniu paštu. 

Parašykite komentarą