Šventklajūna yra dvasinė kelionė, ji padeda Suvokti save ir pasaulį, sudarydama sąlygas lengviau rasti atsakymus į tris klausimus: iš kur einu, kur einu, kas esu? Kas aš Esu yra esminis.
Šiame kelyje šventklajūnis susiduria su kliūtimis, jos yra neišvengiamos, kaip ir gyvenime būna. Guru Padmasambhava sako: jei atėjo kliūtis, žinok, taip Mokytojas tave skatina.
Šventklajūnoje mes kartu nugalime tas kliūtis (pavyzdžiui, lipdami į kalną, įveikdami nuovargį) ir tuo pačiu išplečiame savo „patogumo erdvę”, išeidami iš ankštos ir ribotos taip vadinamos „komforto zonos”, kuri, kaip ir kiekviena zona, labai panaši į kalėjimą. Būti šiame dvasiniame kelyje yra Malonė. Lankyti Galios vietas yra Malonė. Kas žadėjo lengvą kelią? Ar lengvas kelias nenuvertintų tavojo dvasinio KELIO didingumo? Tai yra tikėjimas/tekėjimas ir pasitikėjimas Mokytojų Vedimu. O kur rasti šiuos Mokytojus, kaip juos/jį prajausti? Medituok, ir viskas bus duota, tu tik medituok. Po truputį, bet kiekvieną dieną. Mažas žingsnelis šiandien sudaro puikų Kelią. Pamedituok ir šiose esminėse galios vietose, tačiau svarbiausia medituok kasdienybėje. Galios vietos tave sustiprins ir suteiks šitą galimybę, pridės jėgų ir suopračio.
Tad esminis dalykas yra išlaikyt šį Tekėjimą ir pasitikėjimą, nenukrist į skundus ir abejones. Išlaikyti Šviesų tikslą ir eiti į jį. Jei kyla kliūtys – veržtis, ir veržtis tuo stipriau, kuo kliūtis didesnė.
Mūsų šventklajūnose po Indijos ir Himalajų galios vietas mūsų laukia skaidrumas, kai nukrenta įsivaizduotos ir įsikalbėtos kaukės, taip vadinami socialiniai vaidmenys, nuomonės. Tai, kas įprastame gyvenime atrodo svarbu (pvz. įsitikinimai, nuostatos ir pan.) tampa ne taip svarbu. Sugrįžta tikrosios, pamatinės vertybės, kurių nereikia įrodinėti. Šventklajūnis pamato Save, kaip dvasinę esybę, o ne vien kaip asmenybę. Asmenybė kinta ir mainosi, o dvasinė Esatis visada išlieka ta Pati. Tai yra Didžioji Galimybė, dovana ir viena didelė Malonė.
Išsigryninęs, apsivalęs nuo kasdienybės lukštų, jogas/šventklajūnis užlipa ant kalno, ant kurio medituoja pats Šyva. Ir tada, atlikęs auką ir apvalęs savo sąmonę, kaip sako Didysis Patandžalis, jogas pasiekia tylų džiaugsmą, tyrą vienakryptį suvokimą, juslių įvaldymą ir gauna galimybę (Malonę) Savasties suvokimui (atma darshana). [II dalis, 41 sutra].
Ši galimybė yra didžiausia dovana, kokia tik gali būti šiame gyvenime.
Būkite aumenyje, šiame džiaugsme, sąmoningi ir laimingi jau Dabar.
RG Narajanas
—
Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.
