Pastaruoju metu mes savo mokykloje dirbame su tokia nuostata – nesikoncentruojame į tai, ko nenorime turėti gyvenime, nesikoncentruojame į neigiamus dalykus.

Būkite dėmesingi savo mintims. Mūsų gyvenimas toks, kokie esame viduje. Jeigu galvosite, kad gyvenimas pilnas išbandymų, sunkumų, jog reikia aukotis tam, kad būtume dvasingi – gyvenimas toks ir bus.

Karma – tai subalansavimas įvykiais tų energijų, kurios yra nesubalansuotos. Nereikia turėti iliuzijų, kad tik pareiškus ketinimą išsivaduoti iš karmos, ji visa ir nukrenta. Tai sąmoningo darbo rezultatas. Karmos sluoksniai nuimami tada, kai mes pamatome savyje konkrečias būsenas, labai giliai suvokiame ir pajaučiame kokie mes buvome, be tragedijos, be smerkimo, su dėkingumu ir meile – o juk mes buvome visokie, visi buvome visokie. Bet mes suprantame, kad taip daryti negalima. Ir kai atsiranda gilus suvokimas, kad tikrai taip daugiau nedarysiu, štai tada karmos blokas nuimamas visiškai. Suvokiame taip: prie tų savo poelgių daugiau nebegrįšime.

Kai mes suvoksime – neišmeskime viso, kas buvo kaip nereikalingo šlamšto, paleiskime su dėkingumu – kaip gi mes būtume sužinoję kas yra gerai, jei nebūtume sužinoję, kas yra blogai. Mes mokėmės iš gyvenimo kontrastų. Tai vertingos pamokos.

Šiuo metu sutrumpėjo laiko intervalas nuo poelgio ir „atlygio“ už jį. Jei anksčiau išlyginimas įvykdavo dažnai jau kitame gyvenime, kai įvykio priežastis jau yra „užmiršta“, dabar „išlyginimas“ ateina greitai.

Naujo mes gauname tiek, kiek išlaisviname savo „taurę“ naujų žinių priėmimui.

Naujos energijos prieinamos visiems. Tik ne visi apie tai žino. Kibirkštis yra kiekvieno širdyje. Energija, kurią neša nubudę žmonės, žadina rezonansą kituose žmonėse. Taip prasideda masiniai procesai.

—–

Mūsų energetiniuose laukuose – visų mūsų nugyventų gyvenimų informacija. Čia yra visko, mes buvome visokie. Ir dvasingi, ir agresyvūs. Mes bijojome, mūsų bijojo, mes kankinome, mus kankino, pavergė, naikino…

Dabar, kai kalbama apie išsivadavimą iš vienokios ar kitokios „energijos“ , kartais sakoma: „Aš taip nemanau, manyje šito nėra.“ Šiandien nėra. O prieš tūkstantį metų, pavyzdžiui, buvo visko. Ir tai, kas buvo prieš tūkstantį metų, yra ir šiandien. Kol mes užmerksime akis į šiuos dalykus ir tvirtinsime, kad „manyje to nėra“, – viskas ir toliau pasiliks kaip buvę. Ar prisimenate klausimą apie karmą – pasinaikina tik tai, ką mes pripažįstame, kad tikrai turime, bet paleidžiame kaip jau nereikalingą.

Tai, kad mums ne viskas gyvenime pavyksta taip, kaip norime ir kaip galime, yra todėl, kad mūsų tūkstantmečių patirtis yra šios dienos gyvenimo priežastis. Pavyzdžiui, sakoma: „Aš nevagiu, aš doras žmogus“. O kas buvo prieš tūkstančius metų? Jeigu nenorėsite su tuo dirbti, paskui nesistebėkite, kad jus štai ims ir apvogs. Informacija yra jūsų energijos laukuose – panašus traukia panašų. Nesistebėkite, kad jums „išlygina“ įvykiu. Todėl užduotis yra ištraukti viską – ir paleisti su dėkingumu. Taip, tai mūsų patirtis. Mes dėl to tapome išmintingesni.

Todėl reikia stebėti save ir savo mintis. Ir dar: stebėti, kas mums nepatinka kituose žmonėse. Tas savybes, kurios nepatinka išoriniame pasaulyje, paleiskite iš savęs. Jeigu savyje nenešiotumėte tos savybės, nematytumėte jos ir kituose. Neturėtumėte galimybės jos pamatyti. Pasaulis – tai veidrodis. Kas nepatinka, paleiskite iš savęs.

Dera atrasti savyje šias patirtis ne tam, kas pripažintume save blogais, o kad taptume nuostabiais. Nevertiname, geros ar blogos patirtys, paleidžiame – jos nereikalingos. Peržiūrėkime, ką turime ir paleiskime – netgi geras patirtis. Kai pasakoma,“ paleiskim geras patirtis“, – daugelis įsitempia…

Džiaugsmas… Badas, maras 12-13 amžiuje, o jūs atradote apšalusią bulvę. Įsivaizduojate, kaip apsidžiaugėte? Ar jums reikalingas dabar šitoks džiaugsmas? Ar tokiomis emocijomis naują pasaulį kursime? Nesikabinkite už trimačio pasaulio emocijų. Paleisti senąjį pasaulį – tai reiškia paleisti senas energoinformacines būsenas: senas mintis, senus jausmus, priimti visiškai naują gyvenimo būdą. Permąstyti seną patirtį – tai reiškia nustoti ją vertinti kaip gerą ar blogą. Ar galime sakyti, kad patirtis buvo bloga, jei gavome gerą rezultatą? Vien šitaip permąstę, jūs savo energetikoje jau keičiate minusus į pliusus.

Į savo patirtis žiūrėkite kaip į visumą. Visų įvykių, visų kūnų, kurie buvo. Kaip į vieningą struktūrą. Paleidus tai, kas nereikalinga, išnyksta nemalonių įvykių priežastys.

—–

Tobulėjimui nėra ribų. Net negalvokite, ar galite. Jūs viską galite. Galimybės yra, o kiek pasinaudosite – priklauso nuo jūsų, kiek būsite drąsūs tai padaryti. Nepasiseka, – paleiskite situaciją, bet veikite, nesėdėkite sudėję rankų. Dieviškasis planas sukurs reikalingas situacijas. Pasikeitimai vyksta, kai atliekate realius veiksmus. Mes esame Kūrėjai, tačiau būkime drąsūs.

Realiai mes priimame tuos lygmenis, kuriems pribrendo sąmonė. Neribokime savęs.

Ką mes bepakeistume, tai atsiliepia visame kosmose. Yra toks humoras: „Nagus nusikirpome, visas kosmosas žino“. Žinoma, tai humoras, bet taip iš tiesų ir yra, – ką bepakeistume, tai jaučia visas Visata. Jei kažkur žūsta žmonės, jie žūsta mūsų energetiniuose laukuose. Kas pasaulyje nepatinka, pvz. agresija, – paleiskime iš savęs. Tuomet tokie mūsų rezonansai per kolektyvinius tinklus keliauja į visą pasaulį ir šitaip mes padedame pasauliui.

Mums duoda galimybę priimti maksimalias galimybes. Jeigu mes visiškai pasitikime Dieviškuoju planu, mes ir gauname tas galimybes. O jeigu mes abejojame, ar pavyks, – Dieviškasis planas nepažeis mūsų laisvos valios ir pasirinkimo. Jeigu mes svyruojame, jis lauks, kol subręsime.

—–

Tai, kad linijinio laiko forma Žemėje yra dirbtinis dalykas, jūs turbūt jau žinote. Anksčiau buvo naudojamas terminas – anapus laiko. Tokia laiko forma negalima ten, kur civilizacija vystosi tankioje, materijoje energijoje.

Yra terminas visalaikis (всевремение) – laikas ne linijinis (praeitis, dabartis, ateitis), laikas – apvali sfera. Skaičiuojama ne valandomis, minutėmis, o laiko apimtimis, kiek jums jo reikia. Be laiko Žemėje negali vystytis procesai. Šviesa, erdvė ir laikas – tai struktūra, kosminė sąvoka, vienas be kito neegzistuojantys. Laikas yra, bet linijinio laiko sąvoka yra sąlyginė.

Dar vienas, laužantis tradiciją akcentas. Buvo sakoma, kad kiekvieną pradėtą darbą reikia užbaigti. Bet jeigu pradėjome ne tą, ką tai reiškia? Be reikalo išeikvojami resursai. Jei supratome, kad tai nereikalinga, mes galime sustabdyti darbus ir paprašyti Dieviškojo plano sugrąžinti resursus. Kaip tai įvyks – jūs nesirūpinkite.

—–

Širdies centras – daugiamatė erdvė, iš kurios valdomi visi mūsų gyvenimo procesai. Tai centras visko, kas yra. Sunkiai atsiveria pas kai kuriuos, nes šio centro energetika užblokuota senais sunkiais virpesiais: įvairūs nusivylimai, tragedijos, praradimai, įvairios traumos jį užblokavo. Dabar kamščius reikia išimti. Su širdies centru reikia elgtis labai atsargiai ir švelniai. Pajuskite, kad ten kažkas ima šilti, ima tirpti, ir ima atsiverti, su Dieviškųjų globėjų pagalba. Su dėkingumu už patirtį paleiskite viską, kas ten susikaupė.

Pasibaigus karmai, daugelis tarpusavio santykių gali pasibaigti. Bet tuo pačiu yra poros, kurios gyvena ilgai, nors ne visada viskas yra gerai. Galima išsiskirti. Tačiau labai gerai yra susėsti ir pasiūlyti: „Kodėl mes nuolatos ieškome priekabių vienas kitam? Imkime ir pradėkime viską, tarsi nuo balto lapo. Nustokime vienas kitam priekaištauti.“

Kai nustosite priekaištauti, pasiūlysite kitą santykių stilių. Eikite per meilę, taiką ir savitarpio supratimą. Būna situacijų, kuriose nėra prasmės tęsti santykių agonijos, bet labai daug ką galima pakeisti. Ir tuo pačiu tai – gerovė visiems. Negalima sukurti laimės, kitiems atnešant skausmą. Jeigu norite santykius nutraukti – prašykite Dieviškųjų jėgų pagalbos, kad viskas vyktų visiems geriausiu būdu.

—–

Pakalbėkime apie ego. Energetiškai ego, tikriausiai pati sudėtingiausia struktūra. Nes į jo struktūrą įeina ir mūsų ląstelių atmintis bei mąstymas, ir mūsų smegenų fiziologija, vienu žodžiu, visa mūsų protinė veikla, ir protas, ir sąmonė, ir DNR ten įeina, ir bendrai išeina taip, kad ego sudaro viskas.

Trimačiame pasaulyje ego – visų materialių įsikūnijimų organizatorius, parūpinęs, kad mes realizuotume save visuose gyvenimuose, kad įgytume visapusišką patirtį. Nereikia ego lyginti su egoizmu ir egocentrizmu. Be ego mūsų čia nebūtų. Jis mus taip gražiai išvedė į šviesą… Trimatis pasaulis baigiasi, ir pagrindinį vaidmenį perima širdies erdvė. Išreikškime „ego“ savo širdies šilumą ir dėkingumą.

—–

Ne pasaulis blogas ar mes blogi – tiesiog mūsų erdvėse yra to, kas jau nebereikalinga. Tai visiškai kitoks požiūris.

Sąmonė – tai suvoktas žinojimas. Pasąmonėje paslėpta informacija apie labai senus procesus, bei informacija, kuri mums nemaloni, ir kurią mes ten nustūmėme. Pasąmonėje yra dar viena sritis, dar labiau paslėpta, kurią psichologai vadina „šešėliais“. Kai kuriose stresinėse situacijose „šešėliai“ gali pasirodyti paviršiuje, ir žmogus parodo save labai netikėtu būdu. Pastebėkite, kas jus pykdo kituose žmonėse. Tai yra tos savybės, kurias jūs nustūmėte į „šešėlių“ sritį.

Sulyginsime tai su namo vaizdiniu: sąmonė – tai gyvenamasis aukštas, pasąmonė – rūsys. Sąmonė yra tai, kuo gyvename. Mes turime tam tikrų žinių ir jomis naudojamės. Ar būna nereikalingos žinios? Čia kaip name, – jeigu atidarysime spintas, ten galime surasti įvairiausio šlamšto. Per vaizdinį mes galime su tuo dirbti – atidarome duris, spintas, visus stalčius ir Dieviškasis planas padeda mums visa tai surūšiuoti. Ir tuomet mes pamatome, kad nebėra jokio šlamšto, o vietoj to -grožybės ir briliantai. O toliau matome, kad nebėra ir spintų, ir namo sienos tirpsta, ir gyvenamoji patalpa susilieja su begalybe, Visata.

O palėpėje – Aukščiausioji sąmonė, brangenybės, senajame pasaulyje neprieinamos. Dabar atveriamos visos brangenybių skrynios, visu tuo galima naudotis. Tuomet pamatome, kad ir stogo nebėra, – dangus, vientisa erdvė…

Kitas etapas – pasąmonė, namo rūsys. Reikia nusileisti į rūsį, atverti langus ir duris, įleisti šviesos ir su Dieviškojo plano pagalba viską išvalyti. Kas naudinga – pereina į sąmonės sritį, kas nereikalinga – pašalinama. Surandami ir išleidžiami „šešėliai“. Ir tuomet nebelieka ir rūsio – tik vientisa erdvė…

Tokią praktiką naudinga atlikti laikas nuo laiko.

—–

Kuo mes šiandien mąstome ir kuo jaučiame? Galvojame savo mentaliniais planais, ten mūsų pasaulėžiūra, ten stereotipai, elgesio šablonai: taip reikia, taip priimta. Kai „paleidžiame“ senus virpesius, įsileidžiame naujus, daug senų stereotipų pasišalina. Bet kažkas sena vis dar lieka. Taip pat ir su jausmų bei emocijų erdvėmis. Taip, mes suprantame, kad nauji jausmai nubunda, bet kažkas sena vis dėlto lieka. Ir realioje situacijoje dažnai šie dalykai apsprendžia mūsų reakciją. Paniurnėti, įsižeisti ar pan.

O intuicija… Ar gali naujame pasaulyje intuicija duoti teisingą atsakymą, jei remiasi senais patyrimais?

Mentalinė erdvė valdoma iš širdies erdvės. Galvokime širdimi. Tai nėra nauja, tą dar Buda sakė. Faktiškai, žmonija prie to jau priaugo. Perdavus valdymą širdžiai, trimačio pasaulio likučiai pamažu švelniai pasišalina.

Mūsų sugebėjimai realizuojasi tiek, kiek mes patys žinome, kad galime. Ne tikime, bet žinome. Prisimename, kad galime viską. Prisimename savo senovines programas, žinias, kurias žmonija kažkada prarado.

Širdies erdvė – tai Pirmapradis Kūrėjo Šaltinis. Meilės ir Dieviškosios išminties Šaltinis. Širdies centras turi tiesioginį ryšį su Dieviškumu.

Negyvenkite kokių nors autoritetų rėmuose. Patys didžiausi autoritetai – patys sau esate.

Kai valdymas vyksta iš širdies centro – realioje situacijoje rasite geriausią sprendimą. Ir atsiranda ramybės pojūtis, dingsta nerimas „kaip gi bus?“, gili vidinė ramybė.

Būkite dėmesingi galimybėms, kurios visiems be išimties yra duotos. Aš vadinu tai „žvaigždžių dovanomis“. Gaila, 95 % tų galimybių žmonės atmeta, gal iš baimės, ar iš nenorėjimo aktyviai veikti. Būkite dėmesingi, kai gaunate pasiūlymus. Galbūt tai yra galimybė stipriai pakeisti savo gyvenimą? Jei jūs nepasinaudojate ta galimybe, paprastai ji keliauja kitur. Galimybių pakeisti gyvenimą dabar yra visiems. Reikalo sudėtingumas tame, kad žmonės pasirodo esantys nepasiruošę ką nors keisti. Laikosi senų dalykų. Nebijokite kardinaliai keisti gyvenimą. Jeigu pasitikite naujais virpesiais, ką gausite mainais, bus šimtą kartų geriau.

—–

Kai Dvasia mus veda per gyvenimą, mums teikia tiek įvairios pagalbos mūsų pačių laukuose, ir eiti niekur nereikia. Aukščiausiasis Aš – tai mūsų išmintinga Dieviška dalis. Yra mūsų kylantieji Aš: Aukščiausiasis Aš, Žvaigždinis (Saulės sistemos) Aš, Galaktinis Aš, Visatos Aš, Dieviškasis Aš, Amžinasis Aš. Tai mūsų kylanti struktūra. Visumos pojūtis. Mūsų aukščiausios dalys negali sukurti Dieviškos civilizacijos be fizinio kūno. Viskas labai paprasta. Sudėtingumas tik trimačiame prote. Mums reikia pajusti mūsų savi-identifikacijos vertikalę. Tai ne kažkokie kiti susėdę ant lentynėlių, ir mes klausiame „Padėsite man ar ne?“, tai mūsų pačių išmintingiausios dalys. Kiekvienas lygis atneša mums išminties grūdą. Ryšys su visais lygiais – per mūsų širdies centrą. Kai reaguojame į situaciją – visi lygiai dalyvauja.

—–

Mūsų namai – vieta, kur mes praleidžiame daug laiko, kur reikalinga harmonija. Čia ne tik žmonės, bet ir kambariniai augalai, naminiai gyvūnai, baldai, buities daiktai. Pastaruoju metu namuose atsirado daugybė kambarinių augalų. Žmonės intuityviai jaučia, kad jie padeda palaikyti ryšį su gamta ir sukuria namuose harmoniją.

Ir gyvūnų įvairiausių dabar daug. Tai mūsų pagalbininkai. Kaip mes elgiamės? Pavyzdžiui, įskrido paukštelis, mes gaudome, ir siunčiame energiją „Aš tave pagausiu“. Paukštelis bijo. Reikia eiti su mintimi „Aš tau padėsiu“, tada visai kiti virepesiai. Gyvūnėliai tada visai kitaip elgiasi, jie jaučia, atsiliepia.

Žemos vibracijos – tai mūsų būsena, mūsų mintys. Reikia žiūrėti plačiau. Kai esame aukštesniame lygyje, turime rūpintis tomis karalystėmis, kurios yra žemiau, kurios savo energijomis mus maitina, šildo, jos nori atnešti mums naudą.

—–

Didelį energijų kompleksą galima priskirti „neišsipildymo“ kategorijai. Tai didžiuliai užšaldyti resursai. Nėra srities, kur tokios energijos nebūtų. Norėjome kažko, bet nepavyko. Čia kalbame apie visus gyvenimus. Šiuos resursus reikia išlaisvinti, bet tokiu pavidalu, kaip buvo kažkada, mums to nebereikia. Reikia pervesti į naujas energijas. Tai, kas sugrąžinama nauju pavidalu, pamaitins mūsų galimybes. Prašykime Dieviškųjų jėgų pagalbos ir pasitikėkime jomis.

Gilaus trišalio atleidimo praktika – atleidžiame kitiems, prašome kitų atleidimo ir sau atleidžiame. Nuimame visas pretenzijas. Nekaltinkite niekada savęs. Geriau sakyti išmintingai – buvo įvairiai, priimti su meile visą pasaulį. Supratingai žiūrėkite į kitus žmones. Visi atliekame tą patį darbą.

Paleisti svetimus įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėm. Atkreipiu tėvų dėmesį – neprisiimkite sau savo vaikų užduočių. Tokiu atveju jie gaus sudėtingesnę savojo gyvenimo užduotį. Svetimą naštą su dėkingumu grąžiname savininkui. Yra subtili riba tarp „padėti“ ir „prisiimti svetimą naštą“. Pavyzdžiui, jei žmogus sunkiai gyvena materialiai, geriau padėti jam surasti kaip užsidirbti, o ne duoti pinigų. Būkite dėmesingi kiekvienoje situacijoje, pažiūrėkite konkrečiai, kur jūs iš tiesų padedate, o kur skatinate parazitavimą.

—–

Ten, kur kažkas „neišsipildė“ – daugybė įvairių baimių. Įsivaizduokite jūsų visuminę visų gyvenimų patirtį lyg sferą. Uždėkite ant šios sferos albumą ir į ją perkelkite visas baimes. Albumas beribis – galima į jį dėti tiek, kiek reikia. Po to paprašyti Dieviškųjų jėgų jį paimti ir neutralizuoti.

Tada dedame naują albumą ir surenkame į jį visas ligų priežastis. Ir netgi atmintį apie ligas, kaip tokias. Taip pat užterštumą, nereikalingas druskas, visa, kas nereikalinga. Atmintį apie būsenas, kurios mums nereikalingos, akcentuojant fizinį kūną. Iš kraujo sudėties, iš kaulų struktūros iškeliauja nereikalinga informacija. Išvedamas nereikalingas vanduo ir nereikalingos energijos. Globalus išsivalymas. Užsipildo išlaisvintos sritys, gyva kristalų biošviesa. Tai energija, iš kurios galima sukurti naujas struktūras. Atsistato viskas, kas reikalinga atstatyti. Atkuriamas mūsų natūralus biokompiuteris.

—–

Vidinis matymas – matome tą, kas mums reikalinga. Šiuos sugebėjimus turi visi, klausimas, kiek jūs tikite savo galimybėmis. Vystydami vidinį regėjimą, pasirūpinkite energetiniais resursais, kad nenusilptų regėjimas akimis. Nes tam procesui reikia energijos.

Kažkada visi svajojo atverti trečią akį. Ir aš svajojau. Tuomet atradau patarimą „Jei atsiveria trečia akis, suraskite kas ją uždarytų“. Gaunama per daug informacijos, ir sunku ją interpretuoti. Svarbu matyti ne viską, bet tai, ko reikia. Girdėti ne visą kosminį skambėjimą, bet tą kuris yra reikalingas. Galime prašyti Dieviškųjų jėgų, kad parodytų kas mums yra reikalinga.

Iš B.V.Komolovos seminaro „Įėjimas į Naujojo pasaulio energijas“

Parengė Eugenija

Sutrumpintas ir redaguotas tekstas iš:

https://atsibudimas.ucoz.com

Agnės Marijos nuotr.