Savistaba arba Stebėtojo būsenos įtvirtinimas savyje yra kelias į pusiausvyrą, dar vadinamą joga. Tik tuomet ši Didžiosios Jungties su visumine sąmone būsena gali tapti tvari. Būk savo gyvenimo stebėtoju. Daugelis sako: protu suprantu, ir noriu, ir siekiu tai padaryti, tačiau… Žmogus vis dar jaučiasi esąs kūnas ir protas. Žmogus […]
Jogų užrašai
Neįvardinta svajonė – Himalajai
Kiek netikėta buvo nubusti sodyboje Himalajuose… Kelionė į Kullu slėnį iki Nagaro, kuriame apsistojome, buvo ilga ir varginanti. Ryte nubudus kalnuose apėmė jausmas, kad ta kelionė susapnuota, kad susapnuotas ir vakarykštis atvykimas. Besikeičiantys kalnų vaizdai pro mikroautobuso langą, kalnų serpantinuose „išsuptas” fizinis nestabilumas, vienas kitas persimestas žodis su bendrakeleiviais, […]
Rinkimų tema. Motinos citata.
Citata, kuri prieš artėjančius rinkimus įgauna papildomą skambesį. Šiandien aukščiausias sąmoningas veiksmas žmonėms būtų pirmiausia užsiimti „spiritual upliftment’u”, kitaip tariant, savo sielos dvasinės Atgajos arba evoliucijos, dalykais. Tai šiandien yra svarbiausia – tobulintis dvasioje, imti suvokti. Nes tik sąmoningas žmogus ir žmonių bendruomenė gali išmokti pati lemti savo likimą tiek, kiek […]
Jogai irgi šypsosi: anekdotai 2
Visas šis pasaulis – tai anekdotas, kurį Viešpats Dievas papasakojo pats sau./ Viktoras Pelevinas „Čiapajevas ir Tuštuma” *** Tėvas Bartolomiejus niekuomet nesisveikindavo su einančiais pro jo bažnyčią neoadvaitistais, nes bijojo įžeisti jų religinius jausmus. Nes, pagal neoadvaitistų tikėjimą, neegzistuoja nei tas, kas sveikinasi, nei tie, kuriuos jis palabina.
Jogai irgi šypsosi: anekdotai
Netiesa, kad joga yra labai rimtas užsiėmimas. Humoras gali padėti – kai juokiamės, nėra kada galvoti, sako išminčius… Rimtumas – tai būdas paprastus dalykus paversti sudėtingais. Ra Hari *** Kartą sėdėjo po palme vienas jogas, kaip ir priklauso tikram jogui, visas nesiprausęs, pasišiaušęs, nagai nekirpti, iš rūbų – tik […]
Kalėdiniai padrąsinimai
Esu laisvas ir džiaugsmingas žmogus. Šlovė Viešpačiui, OM *** Niekada nenusiminkite, net kai atrodo, kad „viskas baigta”. Netgi tada, kai rodos, kad saulė jau nepatekės. Atskirk save tikrąjį nuo to, kas praeina ir kinta. Kitimų Visatoje, būk pats savimi. Nebus daugiau kančios, mano drauge. Kai sutemsta aplink, išlenda atrodžiusios gerai […]
KAIP MĖNULIS SAVĘS NEBERADO
Gyveno kažkur, begaliniuose visatos plotuose Žemelė. Su savo kalnais, remiančiais dangų baltomis viršūnėmis, su kalnų upeliais, skardžiais, krentančiais žemyn, su pievomis, pilnomis gražiausių žiedų, su ežerais ir vėjais, kupinais skaniausių kvapų.. Savo mėlynomis akimis – jūromis, žiūrėdama į žydrą dangų, ji buvo graži, nuostabi.
Motina: Gamtos dėsniai ir Dieviška Malonė
Mokytis yra gerai, tapti yra dar geriau. Nereikia savęs kankinti dėl smulkių atsitikimų: visa tai smulkmenos; patys iš savęs jie nesvarbūs ir jų paskirtis – parodyti mums, kur dar mūsų prigimtyje slepiasi nesąmoningumas, kad mes galėtume jį apšviesti. Žinoti, kaip šypsotis visomis gyvenimo aplinkybėmis, yra greičiausias kelias į Dieviškąją išmintį.