Iš dvasinių užrašų: Apie Mokytojus

   Įvairių jogos krypčių sekėjų ir kiti medituotojų altorėliuose galima pamatyti Mokytojų portretus. Jų gali būti vienas ar keletas – krypties pradininkai, jų tęsėjai ir t.t. Jų gyvenimas – pavyzdys mokiniams, per meilę ir atsidavimą Mokytojui einama į platesnį Suvokimą. Tačiau ne visada taip. Ar visada nuotraukoje įžiūrime tai, ką įkūnijo šie Mokytojai, būdami beribe Sąmone?

Apie tai kalba šis Mokytojo laiškas mokiniui.

 

omomomomomomomomomomomomomomomomomomomomomomomomomomomom

 

Įvardintas Mokytojas tam tikra (tikrąja) prasme nebėra Mokytojas. Kai mes ištariame vardus El Morija ar Kut Humi ir išeina, jog tai yra Pakylėtieji Mokytojai, atsakingi už vieną ar kitą dvasinio atspindžio (spektro) dalį. Tai tik dalis tiesos. Tiesiog taip daugeliui patogiau. Patogiau ir mums. Atsižymėti. Kaip yra iš tikro?

 Užasmeniniai (transpersonalūs) dalykai ir reiškiniai nepasiduoda ribotam suvokimui. Kažkada tokie žmonės gyveno. Ir turėjo tokius vardus. Ir dar daug kitokių. Vienus žinote ir kartojate, kitų ne. Taip jau buvo ir yra. Tie vardai – tik ledkalnio viršūnė. Mes nesame vardai. Jau pasakojome apie tai. Kiekvienas žmogus suvokia pagal savo suvokimo lygmenį. Tas, kur kūnas, kitaip suprasti negali. Jam būtina pateikti aiškias sąrangas (schemas) ir pavyzdžius. Jei Mokytojas – būtinai turi būti veidas ir atvaizdas/portretas. Tada jis įsivaizduoja. Tačiau, ką jis mato? Tik atšvaitą, miražą. Netgi tie, kurie kažkada mus matė medžiaginiuose kūnuose – ne visada mus matė kaip yra. Nes pamatyti iš tikro nėra paprasta. Tam reikia paruošti, perkeisti (transcenduoti) savo protą, ten, kur nėra tokių suvokimų kaip čia. Mes kažkada buvome žmonės – galima sakyti, jais ir esame. Tačiau tame nėra nieko asmeniško. Mes – didesnis darinys. Iš mūsų žmonės išeina ieškoti patirčių. Ir tu išėjai. Sugrįši. Tai nevienalytė dvasinė austuva. Ji nuolat mainosi, kinta, auga. Tačiau žodžiai čia netinka. Ir auga netinka. Ir kinta netinka. Nes gilumine prasme niekas nekinta. Viskas jau yra. Mes visi kartu išryškiname tai, kas jau yra. Savo pastangomis (ar (ne) pastanga) ir apsisprendimais. Daug visko vyksta. Ir nieko. Kitoks gyvenimas…

 Kur jūs matėte Kut Humį? Jo nebėra. Jo niekada nebuvo tokio, kaip įsivaizduojate. Nematuokite pagal savo aršiną. Jis per seklus. Suvokite, medituokite į Tylą. Tai aš esu. Jūsų laukiu. Kalbu su visais, kas girdi. Daug turiu atspindžių. Daug atspindžių. Visi dirba savus darbus. Visa tai Aš. Ir tu – tai Aš. Tik turi tai pilniau įgyvendinti. Per Suvokimą. Būti iš tikro tuo, kuo Esi. Kuo gimei. Neliūdėti ir nesidžiaugti. Ramybė atveria Kelius. Susilaikymas. Pusiausvyra. Vienodumas. Argi nuobodu? Ne. Įdomu.), net jei tas žodis vėl netinka. Sunku juos parinkti. Bet tu supranti. Svarbiausia – virpesys. Ji perduoda daugiau, nei žodis, užrašytas ant popieriaus. Bet tik jis išliks. Ir virpesys nepražus. Viskas gyva ir niekas neišnyksta. Ir neatsiranda. Jau sakiau ir vis kartoju. Daug žodžių. Per daug. Bet per Žodį ateina Suvokimas, kuris išlaisvina. Veržkitės į šviesą. Venkite pykčio ir nesusivaldymo, savaimingai, pamažu. Viskas ateina.

 Jūsų K.H.

 P.S. K.H. medžiaginiame kūne buvo Viena. Turite suprasti. Nesunku. Nėra prasmės išlaikyti tuos kūnus ilgą laiką. Ateiname tinkamu laiku, kad pamokyti, nukreipti. Misija baigta ir namo. Bet kada galime atsirasti iš esmės bet kokiu pavidalu. Visi jie manyje. Aš Esu Tai. Ir tu esi. Todėl garbinti pavidalus neišmintinga. Juos kuriame mes. Jei kitaip neišeina, prašau. Kol kas. Bet tobulėkite, siekite dangaus. Kitaip tos skvarmos taps stabais ir jus prislėgs ilgiems amžiams. Bus skaudu. Kad taip neįvyktų, gilinkite suvokimą, plėskitės, plėskitės iki beribįs Visatos platybių ir dar toliau ir giliau. Kad „toliau“ ir „giliau“ prarastų bet kokias prasmes. Tada tapsite Savimi. Ir Manimi. Ir mumis. Būsime viena Sąmonė. Gyvenanti savo ritmu. Vykdanti tai, ką turi. Būkite. Ir viskas pasikeis beveik savaime. Sąmoningai Būkite. K.H.

 Užrašė R.G.

 –

 SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 www.yogi.lt

Parašykite komentarą