„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pr 1,1) – toks pirmasis Pradžios knygos sakinys. Tačiau Olandijos Senojo testamento studijų ekspertė profesorė Ellen van Wolde tikina, kad ši frazė yra klaidingai išverčiama. Toks pranešimas pasirodė žiniasklaidos priemonėse.

  Pasak tyrėjos, hebrajišką žodį „bara“ reiktų versti ne kaip „sukūrė“, o kaip „atskyrė“. Taigi, anot profesorės van Wolde, pirmasis Biblijos sakinys turėtų būti: „Pradžioje Dievas atskyrė dangų ir žemę“. Pasikeitusi sakinio reikšmė nurodo, kad iki pirmojo dieviškojo judesio jau kažkas buvo.

Pažymėtina, kad kai kuriuose lietuviškuose Biblijos vertimuose yra naudojamas žodis Sutvėrė. O tai yra artimas žodis žodžiui atskyrė. Sutverti, tverti, užtverti, atitverti. Rusų kalboje yra žodis Tvoriec – Kūrėjas (Tvėrėjas). Tai tas, kuris tveria tvoras. Iš begalinės sąmonės kuria baigtines sistemas. Iš beformio buvimo kuria baigtines formas.

Jei pasidomėsime visų laikų ir tautų dvasinėmis tradicijomis, tame tarpe ir krikščionių mistikų, gnostikų patyrimais, suvoksime, kad visi jie kalba apie tą patį. Nors ir skirtingais žodžiais. Juk iš nieko niekas neatsiranda. Iš sąmonės gimsta sąmonė. Iš sapno gali gimti tik kitas sapnas.

Šis pasaulis yra tikras ir realus tik iš tam tikro požiūrio taško. Konkrečioje koordinačių sistemoje. Visa, kas apreikšta, gimsta iš vieno šaltinio, kuris įvairiais laikais buvo vadinamas įvairiai. Kartais ši Visuminė Sąmonė yra vadinama Dievu. Ši begalinė būtis, kurią jogai apibūdina kaip Sat-Chitt-Ananada arba Amžina Sąmonė (Būtis), Amžinas Žinojimas, Amžina Palaima, pasireiškianti jau kaip savybinis Dievas (Isvara) arba kaip Šventoji Trejybė ir „tveria“ arba „aptveria“ tai, ką mes suvokiame savo jutimų organais. Ir vadiname tai pasauliu, kosmosu, Visata.  Šventoji Trejybė rytuose yra Brahma, Višnu ir Šiva (Trimurtiavatara). Vakaruose – Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia.

Sukuriama baigtinė sistema ir žmonės yra „įkalinami“  konkrečiomis aplinkybėmis. Aplinkybių yra labai daug: gimimo vieta ir laikas, lytis, įvairios kitos aplinkybės, charakterio savybės, ideologijos, pasaulėžiūros ir t.t. Tai įkalina ir susaisto. Mes tampame sistemos belaisviais. Gyvename matricoje. Tačiau ir tai graži iliuzija.

Tuopat Tvėrėjas suteikia kodus nuo paminėtų matricų. Išsilaisvinimas įmanomas. Tik nedaugelis sugeba pasinaudoti tais kodais. Matyt, tokios žaidimo taisyklės. Ir lengvų kelių nebūna. O jei esi lyg upė, tiesiog teki. Ką tuomet reiškia žodžiai „lengva“ ir „sunku“?

Visa yra Tvėrėjas, tai labai paprasta praktinė patirtis. Niekas iš nieko neatsiranda ir niekur neišnyksta. Maždaug taip formuluojamas energijos tvermės dėsnis. Ir vėl „tvermė“, užtverta energija… Kuri gali būti išlaisvinta nuo apribojimų, tapti laisva ir neapribota laiko erdvės, priežastingumo…

 Kadangi yra tik JIS, tai ir kiekvienas žmogus yra JIS. JIS išgyvena viską kartu kiekviename. JIS įkalina, JIS ir Išlaisvina. Taip vyksta procesas. Gal Jam tiesiog nuobodu ir todėl sugalvoja visokius žaidimus?

 O techninių klaidų visų laikų Biblijos vertimuose yra labai daug. Daugelis Rašto vietų turi (turėjo) paslėptus suvokimo lygmenis, kurių buvo mažiausiai trys (iki septynių). Paslėpti ne todėl, kad paslėpti, o todėl, kad nėra tų, kas perskaitytų, kas MOKA skaityti. Pasak ezoterinės tradicijos, Mozės knygos pirmiausia buvo parašytos senovės Egiptiečių raštu – hieroglifais. Nes Mozė buvo senovės Egipto Žynys – Pašvęstasis. Jau vėliau šie šventieji raštai buvo išversti į senovės hebrajų kalbą. Vėliau jie buvo išversti į senąją graikų kalbą. Iš jos – į lotynų. Iš lotynų – į visų Europos tautų nacionalines kalbas. Taip ir atsirado iškraipymai. Dabar juos bandoma taisyti, lyginant įvairius vertimus, naudojant kitus prieinamus duomenis.

Senosios kalbos buvo labai sudėtingos ir talpios. Daugelis žodžių turėjo po keletą reikšmių, daugelio kurių jau niekas neprisimena. Taip daugiaplanis ir daugiapakopis žinojimas ir buvo supaprastintas iki vieno lygmens. To, kuris guli išorėje ir yra visiems pasiekiamas.

Vienas iš Tiesos aspektų dar nėra visa Tiesa. Žmonės ginčijasi dėl tekstų ir formų, pamiršdami patį Gyvajį Tikėjimą, praktiką, kuri yra tikroji patirtis. Tuomet viskas gali būti atskleista. Atskleista tam, kuris yra tyras ir švarus, nurimdęs savo protą, aistras ir jusles. Pasiruošęs klausyti ir PRIIMTI. Nedaug tokių yra. Todėl ir toliau mokslininkai ginčysis dėl vienos ar kitos Biblijos frazės. Tai nėra blogai. Negerai yra pasikliauti vien protu, neklausant širdies. Tik proto ir širdies pusiausvyra nurodo kelią į sąmonės centrą, ciklono centrą (Zodiako centrą), kuriame atsidūrus, prasideda Platesnis Suvokimas. Paslaptingas procesas, kuris yra vadinamas Joga arba Jungtimi. Ėjimas link Jungties taip pat yra bendrojo suvokimo dalis.

Už išorės formų visuomet glūdi paslėpta Esmė. Įžiūrėti ją dvasiniu žvilgsniu ir yra to Platesnio Suvokimo pradžia.

R.G.Narajanas

 –

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

R.G.Narajano nuotr.