Besiruošdamas šventklajūnai po Pietų Indijos galios vietas, aptikau vieno jogo pasakojimą apie Isha Yoga Center, arba paprastai – Sadhguru ašramą. Būtent nuo jo ruošiamės pradėti mūsų kelionę. Ten pabūsime kelias dienas, pailsėsime, pamedituosime. Netoli nuo ašramo prasideda kopimas link Šyvos šventyklos, aplankant septynis kalnus. Šis kalnas žinomas kaip pietinis Kailašas, arba Tėvo kalnas. Laukia stipri šventklajūna.
„Netoli Koimbatorės miesto, prie Vellianigiri kalnų papėdės, yra Sadhguru ašramas – Isha Yoga Center, kurį neseniai aplankiau. Ši vieta ne tik įspūdinga, bet ir keičia vidinę būseną, net jei ten praleidžiate tik kelias valandas.
Dhyanalingam – pagrindinė jėgos vieta
Dhyanalingam – tai meditavimo erdvė ir pagrindinė ašramo jėgos vieta. Tai nėra šventykla įprasta prasme, čia nėra apeigų, garbinimo ar privalomų taisyklių.
Tiesiog įeikite, atsisėskite, užsimerkite ir… viskas. Leiskite vietai dirbti su jumis. Net jei niekada nemeditavote, čia lengva pajusti ramybę. Negaliu žodžiais apibūdinti šio poveikio, bet viduje viskas tarsi nurimsta ir padidėja jautrumas aplinkos virpesiams.
Apsiprausimas prieš meditavimą
Prieš įeidami į Dhyanalingam, pagal paprotį galite apsiplauti tam skirtuose baseinuose:
Surya Kund (vyrams)
Chandra Kund (moterims)
Apsiprausimas padeda „išvalyti“ kūną ir protą, padaro jus jautresnius virpesiams. Vanduo šaltas, gaivus, bet būtent tai ir yra esmė! Baseino ašyje įrengti 3 metrų aukščio gyvsidabrio lingamai, kurie, pagal senovės žinias, stiprina vandens sąveiką su jūsų kūnu ir jo agna (energija).
Adiyogi – jogos simbolis
Prie įėjimo į ašramą jus pasitinka milžiniška Adiyogi statula – 34 metrų aukščio Šyvos skulptūra, simbolizuojanti jį kaip pirmąjį jogos mokytoją.
Tamsiu paros metu ant statulos vyksta šviesos ir deivirpos (muzikos) pasirodymas, pasakojantis Vedų pasakojimą apie Šyvą ir Parvati.
Praėję pro statulą, visus savo išmanius įrenginius paliekate saugykloje. Ši taisyklė atrodo nepatogi, bet tik iš pradžių. Kai esate visiškoje tyloje, be telefono ir trikdančio dėmesio nukreipimo, pradedate pastebėti kažką daugiau – gamtą, erdvę, savo kvėpavimą ir buvimą…“
Tad šventklajūna ir tokie apsilankymai yra puikus sąmoningumo įrankis.
Atsiranda galimybė stebėti savo mintis, savo jausmus ir pojūčius – tai nuostabi dovana. Tada mes jau ne vien likimo šapeliai karmos vandenyne. Taip, – mes vaidiname gyvenimo ilgio pjesėje, kaip aktoriai dalyvaudami tame vyksme. Tik skirtumas toks, jog mes kažkokiu paslaptingu būdu imame nujausti, imame žinoti, jog šis gyvenimas, kurį anksčiau laikėme tokiu rimtu ir tikru, yra viso labo vaidinimas Kažkieno surežisuotame spektaklyje. Ir Žiūrovas-Stebėtojas mumyse pamažu atbunda. Ir šis Budrumas Yra lengvas, šviesus tylusis džiaugsmas. Žiūrovas dar įsitraukęs į veiksmą, o Stebėtojas jau laisvas… Tai yra Būsena, o ne kažkoks mažiukas žinojimas, kurį galėtume išmatuoti baitais ar bitais ar kaip jie ten besivadintų. Juk tai puiku?
RG Narajanas
—
Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.