A.Ilgevičienė: Apie Tikėjimą

   Žemė vargsta nuo žmonių nesuvokimo ir pykčio. Ji pavargo nuo nerimo ir ambicingų žaidimų.

Tik atsivėręs suvokimas gali padėti. Suvokite, kad Tiesa yra Meilėje, Išmintis yra Meilėje, Jūsų išsigelbėjimas yra Meilėje. Mylėkite vienas kitą, o ne sakykite, kad mylite. Mylėkite tą, kuris Jus skriaudžia ir atsakykite jam gėriu. Blogis augina blogį, taip kaip gėris augina gėrį. Nesiskųskite, kad esate puolamas, nesuprastas ir nemylimas, o paklauskite savęs, ar mokate atleisti priešui, ar mokate padėti tam, kuris nepadėjo Jums. Tik tada, kai pradėsite sugebėti taip pasielgti, galima bus sakyti, kad Jūsų širdyje ėmė skleistis Meilės gėlė.

Būkite teisingi ir sąžiningi sau – tik tada galėsite tokiu būti ir kitam.

Neteiskite klystančiųjų, nes ir patys neapsieinate be klaidų.

Neieškokite priekabių, bet priimkite kitų priekabes ramiai.

Nežeiskite širdies, bet negailėkite ego.

Neieškokite naudos ten, kur siela prašo pagalbos.

Tikėkite Šviesa kiekviename sutiktajame, net jei jo akyse ji nešviečia. Kalbėkite jo Šviesai ir ji ims busti ir akys ims šviesti.

Auginkite Šviesą, nebijodami kančios ir sutikdami ją su pasitikėjimu. Kančia išgrynina ir atveria širdis. Ji yra transformatorius tiems, kurie nori pažinti Šviesą. Kad prieiti prie jos, reikia išdeginti tamsą.

Nedaugelis keičiasi patys. Daugumai gi reikalingi sukrėtimai, kurių metu ima aižėti sluoksnis, dengiantis Šviesą. Tas kevalas kiekvienam savas: vieniems tai pyktis bei nesugebėjimas valdyti savo ambicingų troškimų, kitiems nesugebėjimas atleisti ir kankinimasis kankinant ir kitus, tretiems – teisimas ir kitų negerbimas.

Viso to priežastis – nesupratimas, kad kol Jūsų širdyje nebus Meilės, nebus jos ir Jūsų gyvenime.Mokytis mylėti – tai ilgas ir nepaprastai sunkus darbas, tačiau jis laukia kiekvieno, turinčio sielą. Padėti čia gali malda. Kuo nuoširdžiau sugebėsite melstis, tuo labiau imsite jausti pokyčius savyje ir savo gyvenime.

Dievas – Jūsų širdyje. Prisiminę tai – grįšite į Jį. Tas, kuris visa savo esybe to nori, visada susilauks pagalbos.

 Dangus atsiveria visiems, kas nori jį priimti. Jis neatsiveria prašantiems to protu, kaip neatsiveria ir netikintiems dvasia. Jis atsivertų, nes iš tiesų visada yra atviras, tačiau anieji nežino, kad jis atsivėręs, nes patys yra uždari. Užsidariusiems atrodo, kad visas pasaulis yra užsidaręs, jog viskas yra tik tai, kas pačiupinėjama, uostoma ar atsikandama bei suskaičiuojama. Užsidariusieji nejaučia meilės, nejaučia šilumos, nejaučia pilnatvės, nes ieško tik jutimo organais apčiuopiamų ir protu apibrėžiamų vertybių. Deja, vargšeliai, nesuvokia, kad tuo nežinojimu ir nenorėjimu žinoti praranda neįsivaizduojamas ir neaprėpiamas gėrybes. Ne visos gėrybės voliojasi po kojomis arba padėtos ant prekystalio. Tikrosios vertybės neapčiuopiamos, bet jos tokios galingos, kad vėliau gali imti gaminti ir apčiuopiamas vertybes.

Viskas turi prasmę. Ta prasmė slypi Dvasioje. Tai Bendrinė Dvasia, išspinduliuojanti daugybę sielų, turinčių prigimtinį tos Dvasios spindesį. Deja tas spindesys sielos ilgos kelionės metu išblėsta. Kelionė pamažu virsta nepabaigiamu žaidimu, į kurį daugelis įsijaučia. Sielos žaidžia viena su kita, bet atsiranda ir žaidimą stebinčiųjų. Tai yra todėl, kad vienos – žino, kad žaidžia, o kitos – ne: vienos išsilaisvinusios iš proto gniaužtų, o kitos – ne. Tebesančios proto gniaužtuose – dar nepabudusios, tos beišsilaisvinančios – bunda. Po to viena labiau pabudusi žadina ir kitą, o ta – dar kitą. Žadinantis kitus ir pats plačiau atsimerkia. Tik atmerkę sielos akis vėl įgis savo pirmykštį spindesį. Tai padės vėl grįžti į amžinuosius sielos namus. Tam reikalingas Tikėjimas.

Būkite tikri tuo, ką darote ir niekada neabejokite savo Tikėjimu.

Audronė Ilgevičienė „Švč. Mergelės Marijos apreiškimų Lietuvoje vietos“

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt