Kartą vienas šventklajūnis ilgai ruošėsi į jatrą. Ruošėsi, ruošėsi, paskui apsiramino ir nustojo ruoštis. Ir gyveno ilgai laimingai. Štai tokia puiki buvo šventklajūnio jatra. *** Kartą viena labai pažengusių šventklajūnių draugija bendro meditavimo metu materializavo tikrą Indijos pasienietį.
Žyma: kelionės
Sakmė apie Dūminį šešėlį
Vieną kartą, sename name, sename senamiestyje, užsidegė Ugnelė. Ji degė tamsiame kambaryje, kuriame, berods nebuvo žmonių. Ugnelė apšvietė sienas ir senus baldus. Dūminis šešėlis stovėjo šalia jos, nejudėdamas, gal apsnūdęs žiūrėjo į ugnį…
Tikrovė Rytų išminčių akimis: Šri Aurobindas
Kalbant apie keliautojus į kitas tikroves, reikia paminėti indų mistiką, mąstytoją, poetą ir visuomenės aktyvistą Šri Aurobindą. Indijoje Šri Aurobindas gerbiamas taip pat kaip Gandis. Jis gimė 1872 metais labai žinomoje ir turtingoje šeimoje, mokėsi Anglijoje ir ten greitai išgarsėjo nepaprastais gabumais. Jis kalbėjo lotynų, anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių […]
Girnaras. Kalno galios, simboliai ir pašventimai.*
Išėjo šventklajūnis į kelią ir ėjo jis ilgai. Negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl. Žinojo, kad turi eiti, kad tai jo kelias, kad tas veržimasis, ta dvasinė ugnis, kuri dega jo širdyje, yra maža Didžiosios Ugnies dalelė – ir ji turi susijungti su šia Didžiąja Ugnimi. Ir laikas išnyko tame ėjime, tik […]
Mažasis Tibetas: šventųjų kalnų skaistuva
Kviečiame į šventklajūną MAŽASIS TIBETAS: ŠVENTŲJŲ KALNŲ SKAISTUVA Indijos Himalajai – Ladakas ir Kašmyras Yatra 10 (2014) Kelionės data: 2014 rugsėjo 6 – 28 d.d.
Meditacijų savaitgalis
Yatra.LT, Dhyana – 4 (2014) Data: 2014 m. balandžio 4 – 6 dienomis Neseniai grįžus iš piligriminės kelionės-šventklajūnos po Vakarų Indiją, spontaniškai kyla noras tęsti šią kelionę ir Lietuvoje…
ŠVENTKLAJŪNA: KriSt* aukštyn – Indijos glėbin
KriSt* aukštyn – Indijos glėbin Yatra 9 (2014) Vakarų Indija: Gudžaratas – Dwaraka ir Girnar; Puna, Ratnagiri, Goa Data: vasario 9 – kovo 5, 2014 Šventklajūnos globėjas – KRI (Girnar šventkalnis)
Puokainių šventovė
Po(u) kaini (kaimi). Rami vieta, esanti ramybėje, Ramybės kaimas (Romuva???). Tokia žinia yra užkoduota dabartiniame šios vietos pavadinime (šis pavadinimas minimas nuo 1661 metų). Netoli Duobelės, ant stačių kalvų ir gilių klonių maždaug 500 ha plote ošia Puokainių miškas. Jame ilgus šimtmečius glūdi didi šventykla, kartais Latvijoje vadinama latviškais X […]