Žmogaus apvalkalai

kunaiZM  „ir atlėkė elnias devynragis (…) ant vieno rago – ugnelė dega, ant antro rago kalveliai kala…“/ Iš lietuvių liaudies dainos.

Noriu jums papasakoti apie žmogaus kūnus ir apvalkalus, kaip tai šiandien suprantu. Jūs gal pasakytumėte, jog kūnas yra tik tas, kur apčiuopiamas pojūčiais. Dažniausiai jis vadinamas įmantriu ir galvotu žodeliu „materialus“. Jei lietuviškai – jis būtų įvardijamas medžiaginiu arba medžiagišku (kartais vadinamas grubiuoju) kūnu. O mūsų pojūčiai, kaip žinia, gali būti vystomi ir tada pasirodo, jog visas pasaulis kiek sudėtingesnis, nei anksčiau galvojome.

Skaityti toliau

Apie religijas ir dvasingumą

RG_piesinys Tarp religijos ir dvasingumo yra panašumų, tačiau yra ir skirtumų. Atlikdami įvairias dvasines pratybas, kažką darydami iš širdies ir atviru protu (pavyzdžiui, keliaudami į šventas galios vietas ar degdami Amžiną protėvių Ugnelę, ramindami protą ir medituodami) dažniausiai nekreipiame daug dėmesio į išorinius pavidalus ir religijas. Ramindamas protą, medituojantis žmogus apvalo save nuo proto ir jausminių apnašų, tada Suvokimas skleidžiasi pats. Skleidžiantis Suvokimui, suprantamas pasaulio sąlygiškumas. Nebėra siekio kažką keisti, kažką „padaryti“, išskyrus buvimą su pačiu savimi, darnioje vienovėje. Vidinė darna veda į išorinę darną. Gi religingumas (ypač Vakarų pasaulyje) dažnai pasireiškia kaip valdanti galia, valdžios ir jos bendrinės sistemos dalis. Tuo pačiu mums tampa suprantama, jog šiuolaikinis dvasingumas nėra tapatus religingumui, nors jam ir neprieštarauja.

Skaityti toliau

Narajanas apie penkis spąstus

narajanas GangotryjeYra penki spąstai, į kuriuos visą laiką patenka nemedituojantis žmogus, o medituojantis turi galimybę jų išvengti. Jie minimi Rytų šventraščiuose.

Pirmieji spąstai yra žinojimas. Žmogaus protas galvoja, kad žino, tačiau jo mažasis paviršinis žinojimas (grįstas svarstymais ir lyginimais, noru sužinoti „kodėl?“) yra dalinis ir nepilnas, iškreiptas savo paties kreivumo. Kai tobulas pasaulis atsispindi ne visai švariame prote, pasaulio vaizdinys išsikreipia. Žmogus mato ne visai tai, kas yra. Svarstydamas ir lygindamas jis tik dar labiau susipainioja. Ir iš tokios proto veiklos gimsta požiūriai ir nuomonės. Valant proto veidrodžius, tas ima pripažinti savas ribas, galimybių riboženklius. Tai žinojimo pradžia. Visa kita – nežinojimas.

Skaityti toliau

Šventyklos priminimai

   Tikroji Šventykla gimsta kiekvieno bundančio suvokimui žmogaus širdyje. Sakome „gimsta“… Tačiau juk ši šventa vieta visuomet buvo ten, tik tu gal nenorėjai jos pastebėti? Gal būt, tai net ne vieta, ne laikas, ne erdvė, o būsena? Aš Esu. Šventykla yra Tai, kas visada būvoja ir negali būti sugriauta. Žengti žingsnį į šią vidinę erdvę ir praverti duris… „ir tuomet, gali būti, ateis ta minutė, kai žmogus vis tik pabandys praverti duris, vedančias į vidinę Šventyklą. Ir to visiškai užtenka.“ (J.P.Blavatskaja „Užburtas gyvenimas“).

Skaityti toliau

Vydūnas: patartina laikysena visais laikais

vydunas_mLabai niūkus yra dabar žmonių gyvenimo dangus, kaip ir tasai, kurs juslėms yra prieinamas. Naujiems metams prasidedant, šitasis pamažei vis šviesėja. Pagaliau ir visai gražiai nušvis. O taip turėtų šviesėti ir visas žmonių gyvenimas. Juk visi žmonės to nori. Tūliems tai jau ir vyksta. Mat žmonės patys turėtų ir gali gyvenimo šviesėjimą sukelti.

Bet labai daug žmonių to nenumano. Nenujaučia, kad jie tam yra tiesiog pašaukti. Ir nusiminę jie žvelgia žemyn. Sakosi, kad ir nauji metai nieko naujo, būtent nieko gero, žmonėms nesuteiks.

Skaityti toliau

Dar kartą apie Stebėtoją

OLYMPUS DIGITAL CAMERAGyvenimas tiesiog vyksta, šis srautas teka ir teka. Mes, su savo kūnu-jausmais-protu irgi esam to srauto dalis. Gyvenimo bangos pakyla ir nusileidžia. Galime dalyvauti lyg aktoriai teatro vaidinime. Galime stebėti, lyg žiūrovai salėje… Tačiau ir geras aktorius ir geras žiūrovas pasibaigus vaidinimui ramiai eina namo. O mes vis tapatinamės: su aktoriumi, ar su žiūrovu…

Kas yra tas Stebėtojas? Ar galima tapatintis su juo?

Skaityti toliau

R.G.Narajanas: apie taisykles ir laisvę


IMG_9778„Šalin grandines – laisvės, laisvės, laisvės, laisvės! Visada būti pasiruošus pakeisti viską, išskyrus Viena: veržimąsi. Tai troškulys. (…)

Geriausia, ką galima padaryti – tai neturėti jokių išankstinių įsikaltų idėjų ir principų; o! Moraliniai principai, normų ir taisyklių sąvadas, „ką reikia daryti“ ir „ko nedera daryti“, visos įsikaltos idėjos, iš moralinio požiūrio taško, iš vystymosi (progreso) požiūrio taško, o paskum visi socialiniai ir proto (mentaliniai) sąlygiškumai – nėra sunkesnių kliūčių, nei šios. Pažįstu žmones, kurie gaišo dešimtmečius tam, jog įveiktų vieną iš tokių proto konstrukcijų!

Skaityti toliau