Kai protas yra susijaudinęs, mums gali lengvai atrodyti, kad girdime dvasių balsus ir pokalbius. Užuot įsivaizduodami (fantazuodami), kad įgavome galimybę bendrauti su anapusinėmis jėgomis, turime pripažinti šias apraiškas kaip mūsų pačių sąvokų sudėtingėjimo (konceptualių komplikacijų) pasekmes. Vienoje tantrinėje knygoje sakoma: Sąvokų sudėtingėjimas ir yra demonai.
Kategorijos archyvas: Apie Jogą
Penkių nuodų pavertimas nektaru 2 dalis
Budizme nerimą keliantys jausmai dažniausiai siejami su „penkiais nuodais“ – aistringu potraukiu, pykčiu, išdidumu, pavydu ir kvailumu. Senoviniai mokymai sako, kad jei norime daryti pažangą dvasiniame kelyje, turime atsikratyti šių nuodų. Tačiau ir šios akivaizdžiai neigiamos jausminės būsenos gali būti panaudotos perkeitimo būdo pratybose. Šventraštyje „Nedvilypumo esmės suvokimo tantra“ sakoma:
Darbas su savo mintimis 1 dalis
Paleiskite nerimą keliančias mintis ir sąvokas
Tai įmanoma tik suvokus jų prigimtį, nes
Jų sustabdyti tiesiog neįmanoma.
Šri Šankaračarija: Atmabodha arba Savęs pažinimas
ATMABODHA [arba Savęs pažinimas]
1. Tiems, kurie veržimuisi naikina likimo pėdsakus, ramūs, laisvi nuo aistrų, siekiantys išsilaisvinimo, buvo sudarytas šis „Atmabodha“.
2. Nes [tik] suvokimas, o ne kiti būdai, yra tikras kelias į išsilaisvinimą. Kaip ugnis [būtina] gaminant maistą, [taip] be Žinojimo žmogus negali pasiekti išsilaisvinimo.
Šešių žingsnių pratybos veržimuisi (bodhičitai) stiprinti
Kas yra bodhičita? Gešė Džampa Tinlėjus ją taip apibrėžė: „protas, nukreiptas nesavanaudiškumo būdu į aukščiausią budos būseną“. Buda ir atbudimas yra tos pačios šaknies giminingi žodžiai.
Ištrauka iš neseniai anapilin iškeliavusio Danielio P. Brauno knygos. Šeši žingsniai bodhičitai stiprinti yra šie:
Lin Czi: ir suvokiantys ir nesuvokiantys, visi klysta
Linczi (kin. 臨済) – čan budizmo mokykla, kurią įkūrė meistras Linji Yixuan (kin. 臨済義玄) Kinijoje Tangų dinastijos laikais 9 amžiuje.
Linczi pamokslus, pokalbius su vienuoliais, kalbas ir poelgių aprašymus jo mokiniai ir pasekėjai kartu surinko rinkinyje Linczi lu – „Lin-czi įrašai“. Pats meistras juokavo, kad „ant didelės lentos jie perrašinėja nereikšmingo, seno žmogaus žodžius“ – kuris, beje, mokė tiesiogiai, o ne per knygų skaitymą.