Budistinės medicinos austuvos (sistemos) požiūriu, ligos ir negalavimai atsiranda dėl atitinkamų priežasčių ir sąlygų. Pagrindinė ligų priežastis yra nežinojimas, nesugebėjimas atpažinti savo prigimtinės būsenos ir tinkamai sąveikauti su galutine tikrove. Kitos priežastys yra jausminė tarša. Negalavimų priežasčių brendimo sąlygos – banguojantys mūsų psichokūniškos agnos judesiai, kurie pažeidžia penkių pradų (elementų), […]
Apie Jogą
Kančios perkeitimas Bodhičitos vystymo galia, 4 dalis
Savo rašinyje „Didysis dharmos rinkinys“ Mokytojas Gampopa pamini kelis būdus, kaip susidoroti su kančia, kuri būdinga žmonėms: 1) Įžvelk sunkumų ir skausmo naudą, užuot žiūrėjęs į juos kaip į tai, ko reikia vengti bet kokia kaina;
Kenksmingų dvasių ir kitų rūšių būtybių neigiamos įtakos perkeitimas, 3 dalis
Kai protas yra susijaudinęs, mums gali lengvai atrodyti, kad girdime dvasių balsus ir pokalbius. Užuot įsivaizduodami (fantazuodami), kad įgavome galimybę bendrauti su anapusinėmis jėgomis, turime pripažinti šias apraiškas kaip mūsų pačių sąvokų sudėtingėjimo (konceptualių komplikacijų) pasekmes. Vienoje tantrinėje knygoje sakoma: Sąvokų sudėtingėjimas ir yra demonai.
Penkių nuodų pavertimas nektaru 2 dalis
Budizme nerimą keliantys jausmai dažniausiai siejami su „penkiais nuodais“ – aistringu potraukiu, pykčiu, išdidumu, pavydu ir kvailumu. Senoviniai mokymai sako, kad jei norime daryti pažangą dvasiniame kelyje, turime atsikratyti šių nuodų. Tačiau ir šios akivaizdžiai neigiamos jausminės būsenos gali būti panaudotos perkeitimo būdo pratybose. Šventraštyje „Nedvilypumo esmės suvokimo tantra“ sakoma:
Darbas su savo mintimis 1 dalis
Paleiskite nerimą keliančias mintis ir sąvokas Tai įmanoma tik suvokus jų prigimtį, nes Jų sustabdyti tiesiog neįmanoma.
Šri Šankaračarija: Atmabodha arba Savęs pažinimas
ATMABODHA [arba Savęs pažinimas] 1. Tiems, kurie veržimuisi naikina likimo pėdsakus, ramūs, laisvi nuo aistrų, siekiantys išsilaisvinimo, buvo sudarytas šis „Atmabodha“. 2. Nes [tik] suvokimas, o ne kiti būdai, yra tikras kelias į išsilaisvinimą. Kaip ugnis [būtina] gaminant maistą, [taip] be Žinojimo žmogus negali pasiekti išsilaisvinimo.
Šešių žingsnių pratybos veržimuisi (bodhičitai) stiprinti
Kas yra bodhičita? Gešė Džampa Tinlėjus ją taip apibrėžė: „protas, nukreiptas nesavanaudiškumo būdu į aukščiausią budos būseną“. Buda ir atbudimas yra tos pačios šaknies giminingi žodžiai. Ištrauka iš neseniai anapilin iškeliavusio Danielio P. Brauno knygos. Šeši žingsniai bodhičitai stiprinti yra šie:
Lin Czi: ir suvokiantys ir nesuvokiantys, visi klysta
Linczi (kin. 臨済) – čan budizmo mokykla, kurią įkūrė meistras Linji Yixuan (kin. 臨済義玄) Kinijoje Tangų dinastijos laikais 9 amžiuje. Linczi pamokslus, pokalbius su vienuoliais, kalbas ir poelgių aprašymus jo mokiniai ir pasekėjai kartu surinko rinkinyje Linczi lu – „Lin-czi įrašai“. Pats meistras juokavo, kad „ant didelės lentos jie perrašinėja […]