Jogų užrašai

I.Bentovas: meditavimo patirtys

Jūs tapote tuštuma. Jūs esate tuštuma. (…) Ir buvote ja visą laiką. Jūs – grynoji sąmonė, arba tyras suvokimas, kuris ir yra Aukščiausioji Savastis, tai Ji vedė jus visą šią ilgą ir turiningą kelionę atgal į save. Tai Stebėtojas, šimtus ir tūkstančius gyvenimų žvelgęs jūsų akimis, liudijęs per jūsų protą. […]

Narajanas apie penkis spąstus

Yra penki spąstai, į kuriuos visą laiką patenka nemedituojantis žmogus, o medituojantis turi galimybę jų išvengti. Jie minimi Rytų šventraščiuose. Pirmieji spąstai yra žinojimas. Žmogaus protas galvoja, kad žino, tačiau jo mažasis paviršinis žinojimas (grįstas svarstymais ir lyginimais, noru sužinoti „kodėl?“) yra dalinis ir nepilnas, iškreiptas savo paties kreivumo. Kai […]

Narajano ašramai (dar dar papildyta)

Tai žiupsnelis „indiškų” užrašų, būvojant krija jogos ašrame Himalajų papėdėje. Laikas. Tik sąvoka prote. Užmerki akis, įkvepi ir iškvepi… iškvėpimo pabaigoje turi akimirką, kuri yra tuščia. Protas nespėja įsijungti, žinoma, jei dėmesys buvo sutelktas į kvėpavimą, pilnai „buvo” jame. Gali „pagauti” šią būseną, kuri yra už proto, taigi ir už […]

Ramana Maharišis: apie Vedantinę pasaulėvydą

 Lėmėjas valdo sielų likimus (pasirinkimus-loteriją) pagal jų prarabdha (einamąją) karmą. Kam lemta neįvykti – neįvyks, kaip besistengtum. Kas apspręsta, kad įvyktų – įvyks, nežiūrint į bet kokius bandymus tam užkirsti kelią. Tai akivaizdu, be abejonės. Ir todėl geriausia išeitis – pasilikti tyloje./// Ramana Maharišis Ramana Maharišis yra išvertęs garsią advaitos knygą: […]

Apie prievartą ir jos šaknis

Šį rašinį parašiau prieš įvykstant teroristiniams išpuoliams Nicoje ir Miunchene… Visa ta prievarta tęsiasi toliau… Šiandien daug kalbama apie vadinamų teroristų keliamas grėsmes. Nuo religinių aklatikių rankų toliau žūsta žmonės. Tačiau Vakarų šalių vadovai nenori pažvelgti tikrovei į akis, toliau kalbėdami vien apie kovą su terorizmu, kaip tikslą. Tai tas […]

Švari kalba yra pats Suvokimas

Švari kalba yra suvokimas, yra darna, yra giliausia dermė. Tada tu imi Žinoti, net ne-žinai – iš kur, kaip… Tuomet pasaulis plečiasi, peržengdamas anksčiau tavo proto užtvertus riboženklius. Puikų vasaros rytą, medituodami (būvą/savižvalgą) Palangoje, būvojome gražioj tyloj. Toje tyloje kartais pasigirsdavo šventyklos varpai, pravažiuojančios mašinos ūžesys. Garsas ateidavo ir praeidavo. […]