Didžiosios Piramidės misterija

   Mes paprastai neteisingai vartojame žodį mirtis. Ne tie mirę, kurie paliko šį laikiną pasaulį. Iš tikro mirę tie, kurie nepažįsta patys savęs. Mirtis – tai nežinojimas, nes nežinantieji palaidoti šaltame akmeniniame savo ribotumo karste, jie, nieko nežinantys, nieko nemokantys, nieko nesuvokiantys, nieko nesiekiantys. Besmegeniai negyveno niekada. Gyvenimas – tai ne tik judrus egzistavimas. Gyvenimas – tai mąstymas; gyvenimas – tai siekimas; gyvenimas – tai teisingas priėmimas; gyvenimas – tai pripažinimas; gyvenimas – tai pajautimas; gyvenimas – tai veržimasis ir pirmiausia – tai suvokimas! Tiems, kas supranta gyvenimą, mirties būti negali, tiems, kas nesupranta mūsų laikinojo buvimo čia tikslo – gyvenimo būti negali.

Skaityti toliau

Tikrovė Rytų išminčių akimis: Šri Aurobindas

aurobindoKalbant apie keliautojus į kitas tikroves, reikia paminėti indų mistiką, mąstytoją, poetą ir visuomenės aktyvistą Šri Aurobindą. Indijoje Šri Aurobindas gerbiamas taip pat kaip Gandis. Jis gimė 1872 metais labai žinomoje ir turtingoje šeimoje, mokėsi Anglijoje ir ten greitai išgarsėjo nepaprastais gabumais. Jis kalbėjo lotynų, anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis, mokėjo sanskritą ir turėjo fenomenalią atmintį. Sklido kalbos apie jo fantastišką sugebėjimą susikaupti – jis prasėdėdavo su knyga rankose nejudėdamas ir nekeisdamas pozos ištisą naktį ir tuo metu nieko daugiau nejausdavo ir nematydavo, jo netgi netrikdydavo vabzdžių įgėlimai. Grįžęs į Indiją, Šri Aurobindas įsijungė į nacionalistinį judėjimą, už tai netgi buvo nuteistas ir paskui sekamas britų policijos.

Skaityti toliau

Ką nutylėjo Evangelija pagal Joną

 Nuostabus teosofo, Agni jogos mokymo sekėjo A.Cheidoko kūrinys apie tai, ko neparašė evangelistai.

„Kai pirmą kartą perskaičiau šias eilutes, parašytas dabar epigrafe, man iškilo trys klausimai.

Pirmas – kaip galėjo įvykti, kad žiaurūs teisėjai, susirinkę nuteisti moters už svetimavimą užmėtymu akmenimis, staiga tapo tokie gailestingi ir, paklausę savo sąžinės, paliko nusikaltėlę nenubaustą?

Antra – kodėl taip glaustai parašytoje Evangelijoje kelis kartus pažymėta tokia smulkmena, atrodytų, neatliekanti jokio vaidmens tolimesniame pasakojime? Gal paslaptis būtent tame, ką Kristus rašė pirštu ant smėlio?

Trečia – koks buvo tolesnis svetimavusios moters likimas?

Skaityti toliau

Karlas Gustavas Jungas: apie pažinimą

   Šią pasaką užrašė Karlas Gustavas Jungas knygoje „Sinchronistiškumas“. Jos antrasis dvigubas dugnas… Tegu šį rebusą išsprendžia skaitytojas. Kuo skiriasi tikrasis pažinimas nuo pažinimo kopijų? Štai ši pasaka:

Gyveno kartą vienas keistas senis. Gyveno jis oloje, kur rado sau prieglobstį nuo kaimo šurmulio. Žmonės jį laikė burtininku, ir turėjo jis mokinių, kurie tikėjosi pas jį išmokti burtų meno. Tačiau pats jis apie tokius dalykus net negalvojo. Jis tik siekė sužinoti tai, ko dar nežinojo, tačiau kas, kaip jis buvo įsitikinęs, visuomet vyko.

Skaityti toliau

J.Ivanauskaitė: Kelionė į Šambalą

jurgaIštrauka iš J.Ivanauskaitės knygos bei visas knygos tekstas nuorodoje žemiau.

M. Eliade knygoje „Joga. Nemirtingumas ir Laisvė“ rašė, kad šventieji Indijos bei Tibeto tekstai pagrindine žmogiškosios kančios bei sielos vergijos priežastimi laikė mūsų „vergavimą“ kosmosui, aktyvų ar pasyvų, tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą visuose gamtos veiksmuose, pasaulio vyksme. Jis pabrėžė, kad tai yra bendradarbiavimas, solidarizavimasis su „puolusiu kosmosu, desakralizuotu pasauliu, profaniška gamta“. Šiuolaikine kalba tai vadinama „civilizacijos progresu“, šventraščių sąvokomis – „žmogiškosios būties desakralizacija“, „nuopuoliu į kančią bei nesuvokimą“.

Skaityti toliau

R.Ambraziejienė. Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai.

zenklai_ivaizdiniai_simboliaiVertingas veikalas, kuriame dvasiniai ieškotojai ras sunkiai apčiuopiamą „kažką“, ką galima pavadinti savu, artimu mūsų tautos sąvasčiai. Rasos Ambraziejienės knygoje (I leidimas – 1999 m., II leidimas – 2003 m.) gilinamasi į simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, bandant aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto siekiant įvaizdinių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant simbolių visuotinumą visose senosiose kultūrose. Taip autorė demonstruoja platų kultūrinį horizontą.

Skaityti toliau

Gnosis: Ramybės terapija

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2012/10/weor.jpgMes patariame mokiniams nesekti niekieno pėdomis. Tegul jie seka savo pačių pėdomis. Kiekvienas turėtų sekti savo garbingumo ir švytinčios vidinės Esybės pėdomis. / Dr. Samaelis Aun weor

Prie paslaptingo Delfų šventyklos slenksčio egzistavo akmenyje išraižyta graikų maksima, kuri teigė: Homo Nosce te Ipsum – „Žmogau, pažink save ir tu pažinsi Visatą ir Kūrėjus.“

Skaityti toliau

H.I.Chanas: Abstraktus garsas

inayat khan   Abstraktų garsą sufijai vadina Saut-e Sarmad; jo kupina visa erdvė. Šio garso vibracijos per daug subtilios, kad būtų girdimos ar regimos materialiomis ausimis ir akimis, nes akims sunku įžiūrėti net eterinių vibracijų formas bei spalvas išoriniame plane. Tai, ką Mahometas girdėjo Ghar-e Hira oloje, giliai nugrimzdęs į savo dievišką idealą, ir buvo šis Saut-e Sarmad, abstraktaus plano garsas. Koranas šį garsą įvardija kaip „Būk! Ir viskas tapo.“ Mozė tą patį garsą girdėjo ant Sinajaus kalno, kai bendravo su Viešpačiu; tą patį žodį girdėjo ir Kristus dykumoje, kai susiliejo su savo Dievišku Tėvu. Šiva taip pat girdėjo analogišką Anahad(t) Nada savo sammadhi būsenos metu Himalajų oloje.

Skaityti toliau