Šią pasaką užrašė Karlas Gustavas Jungas knygoje „Sinchronistiškumas“. Jos antrasis dvigubas dugnas… Tegu šį rebusą išsprendžia skaitytojas. Kuo skiriasi tikrasis pažinimas nuo pažinimo kopijų? Štai ši pasaka:
Gyveno kartą vienas keistas senis. Gyveno jis oloje, kur rado sau prieglobstį nuo kaimo šurmulio. Žmonės jį laikė burtininku, ir turėjo jis mokinių, kurie tikėjosi pas jį išmokti burtų meno. Tačiau pats jis apie tokius dalykus net negalvojo. Jis tik siekė sužinoti tai, ko dar nežinojo, tačiau kas, kaip jis buvo įsitikinęs, visuomet vyko.
Mes patariame mokiniams nesekti niekieno pėdomis. Tegul jie seka savo pačių pėdomis. Kiekvienas turėtų sekti savo garbingumo ir švytinčios vidinės Esybės pėdomis. / Dr. Samaelis Aun weor
Prieš daugiau nei šešiasdešimt metų šalia Nag Hammadi miestelio Egipte buvo rasta senovinių rankraščių kolekcija. Trylikoje papiruso knygų (kodeksų) iš viso buvo penkiasdešimt du rankraščiai, parašyti koptų kalba. Iš jų visų vienintelis buvo išlikęs beveik nepažeistas, tai – Evangelija pagal Tomą.
Suteiki man išgalės. Žemaičių ir Aukštaičių Dieve, Prūsų, Galindų, Kuršių valdove, Liauduvių, Sėsnų, Tautonių, Tauringių, Varulių Viešpatie, Vanduolių globėjau, Eisčių ir Upeningių Vadove, Vyčių-Gudų karaliau, Jotvingių, Varingių ir visų Rasų Didysis Kunige, senovės Aukštrikių Teisėjau, Krivių-Krivaičių Pone, Vyties Vėliavų karvedy, Lielos Taurojos Kūrėjau!
