Pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku. Pateikiame sutrumpintą. Apie senąją ir atsinaujinančią Dvasinę Tradiciją bei Vietą, kur yra Pasaulio Vidurys.

(DAUGIAU…)

   Prašykime ir bus duota, belskimės ir bus atidaryta. Taip kalba šventraščiai. Šiandien labiau įpratome keikti pačių išrinktą valdžią ir skųstis materialiniais nepritekliais. Nors visų jų šaknys glūdi žmogaus ir tautos dvasios gyvenime.

(DAUGIAU…)

Kleve mūsų, kuris esi atšlaime,

teesie amžinas tavo šlamėjimas,

teateinie tavo žydėjimo karalystė,

teesie tavo valia bičių dūzgesiui -

kaip viršūnėje, taip ir šaknyse.

(DAUGIAU…)

   Šventraščiuose pasakyta, jog visa, kas paslėpta, taps atverta. Kartais išmintis ir žinojimas žmonių sąmonėn sugrįžta keistais ir paslaptingais būdais.

  (DAUGIAU…)

   Ištraukos iš vienos recenzijos

Pirmiausia man savaime atėjo į galvą neseniai atsitiktinai matytas mokslinės fantastikos televizijos serialas „Žvaigždžių vartai”. Serialo siužetų pagrindas - žmonių, kartu su kitų galaktikos planetų gyventojais (nepriklausomais ir nebūtinai draugiškais), pasipriešinimas daug aukštesnės civilizacijos įsibrovėliams orajams. Orajai su pasimėgavimu demonstruoja savo technologinį pranašumą ir reikalauja, kad mūsų galaktikos gyventojai pripažintų juos palaimintaisiais, nešančiais vienintelį tikrąjį tikėjimą, priimtų šį tikėjimą, nusilenktų ir besąlygiškai paklustų.

(DAUGIAU…)

   Metraštininko Motiejaus Strijkovskio (1588 m.) liudijimu Kupolių (Kupala) šventė prasidėdavo jau gegužės 25 ir tęsdavosi iki birželio 25-os.

(DAUGIAU…)

   Taip negerbti praeities, kaip negerbiama Perkūno šventykla, ant kurios pastatyta Vilniaus arkikatedra, tikriausiai neįmanoma jokioje krikščioniškoje valstybėje, mano mitologas Dainius Razauskas. „Laiptai už kažkokių vamzdžių, visiškuose rūsiuose, užkirmiję, užmūryti, nors tai vieni svarbiausių mūsų istorijos materialinių palikimo palaikų”, - teigia jis.

(DAUGIAU…)

  Yra toks tekstas, nežinia ar jis tikras ( o kas yra „tikras”?), tačiau labai panašu, kad ne šiaip yra atsiradęs, net jei mokslo požiūriu negalėtų būti pavadintas autentišku… Šie ir panašūs tekstai turi slėpinių, kuriuos pajausti gali ne protas, o tai, kas glūdi už jo.

Nedera dabarties metu mechaniškai kalbėti XV amžiaus kategorijomis. Dera suvokti, kas buvo ir kaip buvo, kad Tėvynė susigrąžintų tai, ką turėjusi buvo. Ir šis tekstas neturėtų būti suvokiamas, kaip antitezė krikščionių bažnyčiai. Tai praeities šauksmas iš tautos sąmonės gelmių - prisiminti, gerbti ir vėl patapti tokiais, kokiais esame buvę. Laisvais ir laimingais žmonėmis laisvoje prabočių    žemėje…

(DAUGIAU…)

  … Ir tada Mokytojas kalbėjo:

„Visos upės teka į jūrą. Vanduo yra vienas visur. Gali skirtis jo savybės, kažkur jis sūrus, o kitur - gėlas. Tačiau tai tas pat vanduo. Tokia paprasta tiesa. Vanduo yra sąmonės simbolis. Šis simbolis buvo naudojamas nuo neatmenamų laikų. Jo sėkla (bidža) yra NA (VA-NA-DA). Tačiau tai tik simbolis, rodantis kelią ten, kur nėra kelių.

(DAUGIAU…)

Žymaus lietuvių filosofo bei išminčiaus Vydūno straipsnis apie teosofiją. Parašytas gražia archaiška kalba, kurią bebaigiame pamiršti. Kas yra teosofija ?, - klausia Vydūnas. Ir atsako: kiekvienas tai suvokti gali tik savo patyrimu…

(DAUGIAU…)