Nejuokingos šventklajūnių sakmės

OLYMPUS DIGITAL CAMERAKartą vienas šventklajūnis ilgai ruošėsi į jatrą. Ruošėsi, ruošėsi, paskui apsiramino ir nustojo ruoštis. Ir gyveno ilgai laimingai. Štai tokia puiki buvo šventklajūnio jatra.

***

Kartą viena labai pažengusių šventklajūnių draugija bendro meditavimo metu materializavo tikrą Indijos pasienietį.

Skaityti toliau

Sakmė apie Dūminį šešėlį

egiptiet_venVieną kartą, sename name, sename senamiestyje, užsidegė Ugnelė. Ji degė tamsiame kambaryje, kuriame, berods nebuvo žmonių. Ugnelė apšvietė sienas ir senus baldus. Dūminis šešėlis stovėjo šalia jos, nejudėdamas, gal apsnūdęs žiūrėjo į ugnį…

Skaityti toliau

Tikrovė Rytų išminčių akimis: Šri Aurobindas

aurobindoKalbant apie keliautojus į kitas tikroves, reikia paminėti indų mistiką, mąstytoją, poetą ir visuomenės aktyvistą Šri Aurobindą. Indijoje Šri Aurobindas gerbiamas taip pat kaip Gandis. Jis gimė 1872 metais labai žinomoje ir turtingoje šeimoje, mokėsi Anglijoje ir ten greitai išgarsėjo nepaprastais gabumais. Jis kalbėjo lotynų, anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis, mokėjo sanskritą ir turėjo fenomenalią atmintį. Sklido kalbos apie jo fantastišką sugebėjimą susikaupti – jis prasėdėdavo su knyga rankose nejudėdamas ir nekeisdamas pozos ištisą naktį ir tuo metu nieko daugiau nejausdavo ir nematydavo, jo netgi netrikdydavo vabzdžių įgėlimai. Grįžęs į Indiją, Šri Aurobindas įsijungė į nacionalistinį judėjimą, už tai netgi buvo nuteistas ir paskui sekamas britų policijos.

Skaityti toliau

Girnaras. Kalno galios, simboliai ir pašventimai.*

Išėjo šventklajūnis į kelią ir ėjo jis ilgai. Negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl. Žinojo, kad turi eiti, Gilbinesa3kad tai jo kelias, kad tas veržimasis, ta dvasinė ugnis, kuri dega jo širdyje, yra maža Didžiosios Ugnies dalelė – ir ji turi susijungti su šia Didžiąja Ugnimi.

Ir laikas išnyko tame ėjime, tik ritmas ir kvėpavimas, – diena po dienos.

Skaityti toliau

Puokainių šventovė

Nuotrauka2Po(u) kaini (kaimi). Rami vieta, esanti ramybėje, Ramybės kaimas (Romuva???). Tokia žinia yra užkoduota dabartiniame šios vietos pavadinime (šis pavadinimas minimas nuo 1661 metų).

Netoli Duobelės, ant stačių kalvų ir gilių klonių maždaug 500 ha plote ošia Puokainių miškas. Jame ilgus šimtmečius glūdi didi šventykla, kartais Latvijoje vadinama latviškais X failais. 1995 metais, ėmus kirsti mišką, atsivėrė akmenų karalija. Grupė entuziastų apgynė šią vietą nuo naikinimo, ėmė rastis pėsčiųjų takeliai, iki šiol savanoriai valo akmenis ir atidengia vis naujus klodus. Daug savanorių darbo čia įdėta, iš visos Latvijos važiuoja žmonės iki šiolei.

Skaityti toliau