J.P.Blavatskaja: įvadas į „Slaptąją doktriną“

   Pateikiame nedidelę ištrauką iš šiuolaikinės teosofijos pradininkės J.P.Blavatskajos veikalo „Slaptoji Doktrina“ įžangos. Tai vienas svarbiausių teosofijos veikalų. Mokslo, religijos ir filosofijos sintezė. Tiems, kas moka skaityti, atsiveria neišmatuojamos erdvės „už proto“. Pagal jogus tai – Žinianios (Jnana) arba Žinojimo, Žinyčios joga. Teosofai praktikai žino, kad šią knygą svarbu tiesiog skaityti – nesvarbu ką ir kiek supranti tuo momentu – o savu laiku ateina tai, ką TURI suprasti.

Skaityti toliau

Rudolfas Štaineris: Teosofija

   Pristatome vieno iš žymiausių teosofų, antroposofijos krypties įkūrėjo Rudolfo Štainerio knygą „Teosofija“. Apibendrinantis veikalas apie žmogaus paskirtį, jo esmę, reinkaranaciją, gyvenimą po mirties ir t.t. Kalbama iš teosofo pozicijų. Ši knyga gali būti geru akstinu pasidomėti ir kitais autoriaus darbais.

Skaityti toliau

E.Levis: Transcendentinė magija

 Vakarietiška jnana (žiniana-žinyčia) joga paprastai buvo vadinama Magija. Tai visiškai ne ta vadinama „magija“ su primityviais būrimais ir kvailu raganavimu. Tai dvasinis mokslas, savo ištakas menantis dar Senovės Egipte, reikalavęs iš Pašvęstojo į jo paslaptis aukštos moralės ir daugelio kitų savybių. Žinojimo sistema, atsakanti į ontologinius būties klausimus ir žengianti už proto. Įvairus žinojimas ir metodai – tik starto aikštelė šiam žengimui. Būtina pabrėžti, jog visa, kas buvo ir yra Rytuose – buvo ir yra Vakaruose. Buvo ir yra dabar.  Čia pateikiamos ištraukos iš XIX a. autoriaus Eliphas Levi knygos „Transcendentinės magijos doktrina“ (1850 m.). Ši knyga 2006 metais išleista ir lietuvių kalba.

Skaityti toliau

T.Platonova: Priešybės ir vienovė

   Jūs esate ne tik gyvenimo stebėtojai, tačiau ir jo veikėjai. Jūs tuo pat metu ir viduje ir išorėje, jūs esate, ir jūsų nėra. Dualizmas atrodo paradoksaliu, tačiau kada apreikšta priimama kaip vienovė, visa stoja į savo vietas ir prieštaravimai išnyksta. Jūs jau turite tokios patirties, dauguma jūsų patyrė šią būseną.

Nebandykite išsilaikyti vienovėje. Kai jūs dėl šito panaudojate jėgą, dvi būsenos poliarizuojasi ir jus neišvengiamai išmeta į dualumą. Padarykite buvimą abiejose būsenose atpalaiduotu ir natūraliu.

Skaityti toliau

Senojo Egipto Pašvęstųjų paslaptys

   Ištraukos iš Maiklo Beidžento knygos „Uždraustoji archeologija“. Apie senovės Egipto piramidžių pastatymo tikslus, žynių išmintį, Hermio Trismegisto raštus, alchemiją. Populiariai ir įdomiai pateiktas požiūris, kurį oficialusis mokslas linkęs nutylėti. Taip pat – žvilgsnis už visų laikų Pašvęstųjų uždangos…

Skaityti toliau

Jelena Rerich: ištraukos iš laiškų

   Perskaičiau puslapį iš Jūsų nurodytos knygos. Suprantu, kad žodžiais – „išjungti proto veikimą“, autorius nori pasakyti, kad reikia sustabdyti netvarkingą minčių srautą, kuris mums trukdo išgirsti signalus, ateinančius iš Didžiojo šaltinio ir kurie yra suvokiami aukščiausiųjų žmogaus centrų. Ant miego ribos tai yra lengviau, nes įvyksta natūralus netvarkingo mastymo sustojimas. Todėl nurodyta, kad reikia išmokti priimti tai, kas yra siunčiama, o būtent, prieš užmiegant arba tik prabudus. Tačiau tuo pačiu reikia savyje ugdyti nuolatinį ir ypatingą širdies budrumą. Kuomet mąstymas pakankamai disciplinuotas ir mūsų sąmonė įsisavino tokį valingą budrumą, tuomet galima išgirsti Mokytojo Balsą, ne tik tuomet, kai koncentruojamasi į Jo Pavidalą, tačiau netgi tada, kai mintis tiksliai veikia, spręsdama vieną ar kitą konkretų klausimą. Taigi, visame kame pirmiausia reikalinga disciplina, tikslumas ir ritmas. Tačiau blakės arba minčių saulės zuikučiai nepalieka mums galimybės aukščiausiam suvokimui.

Skaityti toliau

B.Čaterdži: tikrasis gėrio ir blogio apibrėžimas

   Pasitenkinimas arba kentėjimas, palankios aplinkybės arba nepalankios, šis dualizmas verčia mus skirstyti mūsų praeities veiksmus į dvi kategorijas ir sakyti, kad šios veiklos buvo geros arba blogos. Gėris ir blogis savo esmėje yra sąlyginiai. Neegzistuoja nieko absoliučiai gero ir nieko absoliučiai pikto, nes Absoliuto idėja nepripažįsta jokio predikato („Absoliutus gėris“ turi ne daugiau prasmės, nei „absoliutus judėjimas“ arba „absoliuti šiluma“. Absoliute gėris ir blogis, kaip ir visa kita, sudaro vienį).

Skaityti toliau

M.Ešbi: Apie simbolių reikšmę ir vaizdinius

   Dievo vaizdinių kūrimas, taip pat dievų žmogiškajame pavidale kūrimas, tiems, kas juos garbina, gali tapti tiek naudingu, tiek pavojingu. Protas yra nuostabus įrankis, tačiau jis lengvai nuseka paskui jausmingumą ir jam yra būdingi prisirišimai prie to, ką jis suvokia, ir baimė prieš tai, ko nesupranta.

Skaityti toliau