“Ekatma Pančakam – Penki posmai apie Dvasią (Atmą)“
Šri Ramana Maharši
Pastaba. Tai vienos paskutinių didžio Indijos šventojo ir jogo Bhagavano Šri Ramana Maharši užrašytų eiliuotų meditacijų. Kūrinys parašytas 1947 vasario mėnesį telugu kalba. Vėliau pats Bhagavanas išvertė šį tekstą į tamilų kalbą. Kaip teigiama, kadangi vienas iš Šri Šankaračarijos tekstų vadinasi „Atma Pančakam“, šis buvo pavadintas „Ekatma Pančakam“, arba „Penki posmai apie Dvasią (Atmą)“. Skaityti toliau
Dievas – ne protas, o Priežastis, dėl kurios yra protas; Dievas – ne Dvasia, o Priežastis, dėl kurios yra Dvasia; Dievas – ne Šviesa, o Priežastis, dėl kurios yra Šviesa.
Iš Egipto Išėjimo dienos šviesoje (Mirusiųjų) knygos
Tai malda iš vieno žymiausių hermetinių veikalų, priskiriamų Hermio Trismegisto (Egipte vadinto išminties ir raštijos dievu Totu) plunksnai:
Dieve Šventas, viso kas yra Tėve,
Dieve Šventas, kurio valia vykdoma jo galybės.
Dieve Šventas, panorėjęs būti pažintas tų, kurie tau priklauso. Skaityti toliau
Vis plačiau kalbama apie mūsų tautos ryšius senovėje su taip vadinama Europine Sarmatija. Istorikai šiai diskusijai, berods, nėra pasiruošę – labai keista, kad ši tokia svarbi mūsų senosios istorijos tema liko praktiškai apeita. Nors pirminės medžiagos pakaktų, bent jau problemos įvardijimui, jos perkėlimui į mokslinį, profesionalų lygmenį. Sakoma, kad mūsų istorikai profesionalai neturi pakankamai pajėgumų ir finansų. Tačiau tų pačių finansų, tarkime, užtenka Istorijos instituto funkcionavimui. Kokios problemos ten įvardijamos, kaip prioritetinės? Tos, kurios yra paprastesnės tyrėjams, kurioms pakanka šaltinių mūsų šalies archyvuose. Koks istorikas ramiai sau ir pamažėle tiria Valakų reformos (XVI a.) vingrybes ir panašius dalykus. Užtektų pažvelgti į daktarinių disertacijų temas. Štai vien Vilniaus Universitete 1999 – 2004 buvo apgintos 28 daktaro disertacijos. Nesakau, kad Valakų reforma nesvarbu. Tačiau teigiu, kad yra temų daug svarbesnių, turinčių pamatinę vertę visai mūsų šalies istorijos paradigmai.
Ėjau… Pradžia atrodė daug žadanti – ėjau susikaupime, su stipriu vidiniu motyvu, kaip man atrodė. Mano vidinio nusiteikimo netrikdė nei kerintys kalnų vaizdai, nei svaigus aukštis. Tiesiog ėjau…
Svarsčiau – grįžtu aš ar paprasčiausiai ateinu? Manau tiko ir viena ir kita. „Ateinu“ labiau fiziniame lygmenyje, kadangi neramus protas bylojo, kad galiu tik ateiti, nes, anot jo, niekada čia dar nebuvau. Dvasiniame lygmenyje – „grįžtu“, nes pats pajautimas buvo lyg grįžčiau į kažką didingo ir šviesaus, į tai, ką iš tiesų kažkada pažinojau ir į tai, ką norisi pažinti iš naujo vėl ir vėl…
Lietuviškai pateikiame vieną iš žymiausių hermetinių šventraščių, priskiriamų pačiam Hermiui Trismegistui, Senovės Egipto išminčiui. „Smaragdo Lentelė“ – vienas žymiausių hermetizmo stulpų. Taip Viena Šviesa apreiškia pasauliui Meilę, Tiesą ir Atgają.
Tam, kad užsiimti Šviesos paieškomis arba praktikuoti jogą, visiškai nebūtina visiškai atsižadėti įprasto gyvenimo.
Grįžęs iš šventklajūnos kelionės Himalajuose aplankiau Viešpaties Ragučio akmenį prie Šv. Paraskevijos cerkvės. Džiugu, situacija kiek pagerėjusi, vieta pamažu ima atsigauti, nors vėl teko pašalinti keletą nuorūkų ir šiukšlių. Tačiau atsirado ir daug žvakučių, akmuo pamažu imamas gerbti ir tvarkyti. O pašalinti atidirbusias žvakutes jau daug linksmiau ir natūraliau, nei nepagarbiai ne vietoje numestas nuorūkas…