Nesusietą (abstraktų) garsą sufijai vadina Saut-e Sarmad; jo kupina visa erdvė. Šio garso virpesiai per daug subtilūs, kad būtų girdimi ar regimi medžiagiškomis ausimis ir akimis, nes akims sunku įžiūrėti net eterinių virpesių pavidalus bei spalvas išoriniame plane. Tai, ką Mahometas girdėjo Ghar-e Hira oloje, giliai nugrimzdęs į savo dievišką visybę, ir buvo šis Saut-e Sarmad, abstraktaus plano garsas. Koranas šį garsą įvardija kaip „Būk! Ir viskas tapo.“ Mozė tą patį garsą girdėjo ant Sinajaus kalno, kai bendravo su Viešpačiu; tą patį žodį girdėjo ir Kristus dykumoje, kai susiliejo su savo Dievišku Tėvu. Šiva taip pat girdėjo tą patį Anahad(t) Nada savo sammadhi būsenos metu Himalajų oloje.
Autoriaus archyvas: admin
Dešimt dalykų, kuriuos būtina žinoti
Pateikiame dar vieną dalį Budistinių raštų rinkinio, kurį paliko pasauliui Dvagpo Lchardže, tiesioginis didžiojo jogo ir šventojo Milarepos (1052-1135 m.) sekėjas ir mokinys. Iš veikalo, pavadinto „Brangenybių rožinis“. Tekstas buvo perrašytas iš rankraščio, kuris priklausė keliaujančiam jogui, ėjusiam per Gangtoką ir Sikkimą. Šis keletą dienų viešėjo pas vertėją, leisdamas jam persirašyti knygą.
Hermio Trismegisto Pašventimas sūnui Tatui
Hermis Trismegistas, dukart gimęs, suteikia pašventimą savo sūnui Tatui. Šis Pašventimas – tai antrasis žmogaus gimimas. Pirmasis buvo medžiagoje, kūne, o antrasis – Dvasioje. Žmogus išlieka kūne, tačiau įgauna suvokimą, dar vadinamą Platesniu Suvokimu ar Nušvitimu. Senovės lietuviai simboliškai dukart gimusiu vadindavo liną, kurio Dievas buvęs Vaižgantas. Pirmąkart jis gimė žaliu lapeliu, antrą kartą – praėjęs lino kančią – žalia drobele. Hermis Trismegistas pabrėžia, kad suvokti save patį yra Dieviška Malonė. Prisiliesti prie senovės išminčių amžinosios išminties – taip pat. Jūs dabar tai darote, būkite dėmesingi ir atidžiai, ne vien protu, bet ir širdimi perskaitykite ir suvokite, kas yra pasakyta. Ne žodžiais suvoksite, o už žodžių, ne mintimis, o už minčių. Būkite Sąmoningi ir laimingi jau Dabar./ RG Narajanas
Krišnamurtis apie pastangas ir Narajano pastabos paraštėse
Ten, kur yra pastanga – stengiamasi keistis, perkeisti/transformuoti patį save – ten nėra nuolankumo, ten neišvengiamai atsiranda susireikšminimas/tuštybė. Jums kyla mintis, kad pasikeitėte, pasiekėte tikslą, peržengėte klausimą/problemą, ir visa tai suteikia jums savo svarbumo pajautą. Todėl jūs niekada nejaučiate tikrosios nuolankumo esmės/prigimties.
Jums tereikia žvelgti į klausimą/problemą, tiesiog žvelgti į ją ir susipažinti su visomis jos pusėmis. Jeigu ją ištirsite, kad ir kokia skausminga ir negrabi ji bebūtų, jeigu jūs žiūrite į ją, judate joje, gyvenate su ja ir – tai nėra tušti žodžiai – apkabinate ją, jei šią problemą padarote artimą savo širdžiai, tada pamatysite, kad esate nuolankumo būsenoje; ir pats klausimas/problema tada tampa visiškai kitokia nei buvo anksčiau.
Šri Juktešvaras: Šventasis Mokslas
Ištraukos iš Paramhansos Joganandos mokytojo šri Juktešvaro knygos „Šventasis mokslas“. Geroji žinia pagal šri Juktešvarą - tamsioji Kali Juga seniai baigėsi, gyvename kylančioje Dvapara Jugoje. Įstabaus gilumo knyga. Parašyta senuoju būdu – nedaugiažodžiaujant, o pateikiant išmintį trumpai. Tai gali tapti siūlo galu išsivaduojant iš proto susikurtų apribojimų ir sąvokų.
Dėl Geležies amžiaus – Kali Jugos – pabaigos. Pasak Šri Juktešvaro, tai žiniuonių (panditų) klaida, atkartojama nuo 16 amžiaus, jog Kali juga trunka taip ilgai (400 000 Kali jugos metų – ištisa begalybė žmogui). Šri Juktešvaras, pasiremdamas astrologiniu žinojimu, pateikia kitokius laikotarpius, kuri iš esmės sutampa ir su taip vadinamos „vakarietiškos“ astrologijos žiniomis.
Meditavimo galia sunkiais laikais (papildyta)
0
Šiomis dienomis, kai atsirado nepalankių išorės veiksnių ir prieštarų, galime pasitikrinti, ar tinkamai meditavome, dirbome su savimi. Ar galime išlaikyti pusiausvyrą ir aiškų žvilgsnį į save ir pasaulį? Ar mūsų meditavimas turėjo poveikį mūsų pasaulėjautai? Ar sugebėjome pratybas išplėsti už meditavimo salės ribų?
Kaip atskirti aiškiagirdystę nuo haliucinacijų?
Klausimas: Kaip atskirti aiškiagirdystę, aiškiaregystę nuo visokių haliucinacijų?
Atsakymas: Ramiai, klausyt, žiūrėt, stebėt. Nepult nei tikėt, nei netikėt. Nei džiaugtis dėl to, nei piktintis. Po kurio laiko ryškės ir paaiškės atsakymas. Tuo paaiškėjusiu atsakymu vėl švelniai abejot, bet neatmest ir kartu nepriimt, kaip galutinės išvados. Tikrint ir vėl tikrint. Aiškiagirdystė turi pasitvirtinti šiame gyvenime, turi jam atliept. Tad dera įsiminti. Vėl stebėti. Toks kelias.
Gurdžijevas apie laisvą valią ir Narajano pastabos paraštėse
„Laisva valia yra tikrojo „aš“, tokio žmogaus, kurį vadiname meistru, veikimas. Kas turi šeimininką, turi laisvą valią. Tas, kuris neturi šeimininko, neturi laisvos valios. Tai, kas paprastai vadinama valia, yra tam tikra darna tarp noro ir nenoro. Pavyzdžiui, protas kažko nori, bet jausmas to nenori; jei protas pasirodo stipresnis už jausmus, žmogus paklūsta protui; kitaip jis paklus savo jausmams. Tai ir vadinama paprasto žmogaus „laisva valia“. Paprastą žmogų valdo tai protas, tai jausmas, arba kūnas. Labai dažnai jis paklūsta įsakymams, sklindantiems iš automatinio aparato; tūkstantį kartų dažniau jo elgesį nukreipia lytinis potraukis.